Quantcast

Lietuvos keliai mažiau dulkės – išnyks 600 km žvyrkelių

Lietuvoje žvyrkeliai sudaro apie 30 proc. visų valstybinės reikšmės kelių tinklo. Specialistai tvirtina, kad keliai su asfalto danga daug saugesni, todėl siekiant padidinti vairuotojų saugumą per ateinančius dvejus metus išnyks apie 600 km neasfaltuotų kelių ruožų.

Įspūdinga suma

Susisiekimo ministerija, gerindama eismo sąlygas ir žmonių gyvenimo kokybę šalies regionuose, pradėjo įgyvendinti naujas žvyrkelių asfaltavimo programas. Šiais metais pradedami daugiau kaip 100 ruožų asfaltavimo darbai, kuriuos ketinama baigti kitąmet. Per dvejus metus asfaltu bus padengti 209 trumpi žvyrkelių ruožai, kurių bendras ilgis – 492 km.

Šiemet ir kitais metais žvyrkeliams asfaltuoti numatytos lėšos yra didžiausios per kelerius pastaruosius metus. Pavyzdžiui, pernai tokiems darbams iš viso buvo skirta 25 mln. eurų, užpernai – 7 mln. eurų, 2013 m. – 14 mln. eurų, o šiemet ši suma siekia 70 mln. eurų. Ši pinigų suma bus skirta iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP).

Didžiausias postūmis žvyrkeliams asfaltuoti buvo 2015 m. parengta Trumpų žvyrkelių ruožų tarp jau asfaltuotų kelių asfaltavimo programa, populiariai dar vadinama „zebrų“ projektu.

Darbai šiemet ne tik pradėti, bet ir spėjo įsibėgėti. Oficiali „zebrų“ programos įgyvendinimo pradžia – liepos pradžioje prasidėję žvyrkelio asfaltavimo darbai atkarpoje Igliškėlis–Sasnava, Marijampolės rajone.

Susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus teigimu, Susisiekimo ministerijos tikslas – užtikrinti tinkamą valstybinės reikšmės kelių būklę ir geras eismo sąlygas jais važiuojantiesiems.

„Šiais metais itin didelį dėmesį skirsime žvyrkeliams, esantiems kaimo vietovėse, kuriose yra iki tūkstančio gyventojų“, – patikino ministras R. Sinkevičius.

2016–2017 m. ketinama išasfaltuoti beveik 500 km žvyrkelių ruožų, kurie sujungs asfaltuotus kelius

Nauda gyventojams

Šalies žvyrkeliai bus asfaltuojami kelių programų lėšomis. Susisiekimo, Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) dar praėjusiais metais oficialiai susitarė nustatyti būtinus rekonstruoti valstybinės reikšmės rajoninius kelius ir skirti Europos Sąjungos (ES) investicijų bei kitų finansavimo šaltinių lėšas žvyrkelių asfaltavimo darbams finansuoti. Tai buvo pirmas toks dviejų ministerijų susitarimas Lietuvoje.

LAKD parengė ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė 159 paraiškas. Iš jų 118-kai projektų teko 14,3 mln. eurų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skirtų investicijų, kartu panaudojant valstybės biudžeto bei KPPP lėšas.

Programoje numatyta išasfaltuoti apie 115 km žvyrkelių Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus regionuose. Pagal anksčiau pasirašytas kitas sutartis šiemet KPPP lėšomis numatoma išasfaltuoti dar apie 50 km žvyrkelių.

Išasfaltavus žvyrkelius, bus užtikrintas patogus gyventojų susisiekimas su gyvenviečių ir rajonų centrais, pagerės šalia gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygos, sumažės transporto priemonių neigiamas poveikis aplinkai. Mokslininkai apskaičiavo, kad vienas kilometras asfaltuoto kelio per 25-erius metus gali sutaupyti maždaug 5 tonas automobilių išmetamųjų dujų kietųjų dalelių.

Kelius su žvyro danga pavertus asfaltuotais kelių ruožais, sumažės infrastruktūros priežiūros ir transporto priemonių eksploatacinės išlaidos, sutrumpės transportavimo laikas. Išasfaltavus žvyreklius atstumai bus įveikiami greičiau. Tai itin svarbu nelaimės atvejais, kai kaimo žmones turi skubiai pasiekti gaisrininkų, policijos ar greitosios pagalbos automobiliai.

Neretai pavasarį, prasidėjus polaidžiui, žvyrkeliai tampa sunkiai pravažiuojami, juose klimpsta automobiliai. Kad keliai nebūtų sugadinti, kelininkams tenka riboti sunkiasvorių trasnporto priemonių eismą. LAKD duomenimis, 2014 metais dėl blogos kelio būklės per pavasario polaidį eismas buvo ribojamas daugiau kaip 3 tūkst. km rajoninių kelių su žvyro danga. Per metus tokių kelių ruožų padaugėjo 9 proc.

Atrankos kriterijai

Sprendžiant, kokius žvyrkelių ruožus reikėtų asfaltuoti pirmiausia, buvo atsižvelgta į transporto priemonių eismo juose intensyvumą, taip pat buvo įvertinta, ar žvyrkelių ruožų asfaltavimas tolygiai mažins žvyrkelių skaičių atskiruose šalies regionuose.

Atrenkant asfaltuotinas atkarpas, didesnio dėmesio sulaukė ruožai, kurie veda prie valstybinės reikšmės kelių tinklo. Atrankoje buvo svarbi ir gyventojų iniciatyva, atsižvelgta, kad išasfaltavus pasirinktą ruožą tame kelyje nebeliktų neasfaltuotų atkarpų.

Šiemet gegužės pabaigoje LAKD pasirašė sutartis dėl Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Šakių rajonuose esančių žvyrkelių, kurių bendras ilgis 22,89 km, taip pat dėl Birštono ir Prienų (20,14 km), Alytaus (17,03 km), Vilkaviškio ir Kalvarijos rajonų (18,95 km) žvyruotų kelių asfaltavimo.

Birželio pradžioje LAKD taip pat pasirašė sutartis dėl žvyrkelių, esančių Klaipėdos ir Šilutės (iš viso 11,88 km), Utenos, Ignalinos, Zarasų (19,32 km), Molėtų, Švenčionių, Ukmergės (18,85 km), Širvintų ir Vilniaus rajonuose (17,54 km) asfaltavimo.

Darbai šalies regionuose

Regionas / Asfaltuojami žvyrkeliai, km

Alytaus 6,05

Kauno 17,79

Klaipėdos 16,20

Marijampolės 8, 10

Panevėžio 10,84

Šiaulių 12, 07

Tauragės 11,36

Telšių 11,19

Utenos 14,06

Vilniaus 7,65

Iš viso: 115,30



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių