- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos aštuntokai pasižymi tokiu pat pilietiškumo lygiu kaip ir jų bendraamžiai Europoje, o Lietuvos buvimu ES nare didžiuojasi labiausiai – 93 proc. šalies mokinių.
Tai parodė Tarptautinės švietimo vertinimo asociacijos (IEA) atliktas Tarptautinis pilietinio ugdymo ir pilietiškumo 15-mečių tyrimas (ang. International Civic and Citizenship Education Study). Jame dalyvavo 24 šalys.
Lietuvos aštuntokų pilietiškumo rodiklis atitinka Europos vidurkį. Lyginant su 2009 metų tyrimu, išaugo mūsų šalies aštuntokų pasitikėjimas šalies Vyriausybe bei Parlamentu, Europos Sąjungos institucijomis.
Lietuva surinko 518 taškų (tyrime dalyvavusių šalių vidurkis – 517 taškų), arba 13 taškų daugiau nei 2009 m. vykdytame tyrime. Lietuvos rezultatai nesiskiria nuo Italijos ir Nyderlandų aštuntokų rezultatų. Statistiškai reikšmingai geriau nei Lietuva pasirodė 10 šalių. Aukščiausių rezultatų pasiekė Danija (586 taškai), Taivanas (581), Švedija ir Suomija (atitinkamai 579 ir 577 taškai).
Estija surinko 546, o Latvija – 492 taškus. Skalės apačioje liko Meksika (467), Peru (438) ir Dominikos Respublika (381).
Šalies Vyriausybe pasitiki daugiau Lietuvos aštuntokų, nei vidutiniškai tyrime dalyvavusiose šalyse. Lyginant su ankstesniu tyrimu, išaugo Seimu ir politinėmis partijomis pasitikinčių aštuntokų dalis: Seimu – nuo 34 iki 51 proc., politinėmis partijomis – nuo 33 iki 53 proc.
Lietuvos aštuntokai kartu su belgais labiausiai didžiuojasi, kad Lietuva yra ES narė – tai nurodė 93 proc. mokinių.
Lyginant su 2009 metų tyrimu, Lietuvos aštuntokai yra žymiai labiau nusiteikę savanoriauti ir padėti vietos bendruomenei – šia veikla užsiimančių mokinių skaičius išaugo nuo 23 iki 42 proc.
Lietuvos aštuntokai statistiškai dažniau su tėvais kalbasi apie svarbius pasaulio įvykius. Lietuvoje ši reikšmė kartu su Danija ir Latvija yra pati didžiausia iš tyrime dalyvavusių šalių. Lietuvos mokinių domėjimasis politiniais ir socialiniais klausimais už mokyklos ribų per 7 metus taip pat išaugo.
Geresnius pilietiškumo rezultatus pademonstravo didmiesčių mokiniai – jie už mokinius iš kaimiškų vietovių vidutiniškai surinko 36–40 taškų daugiau.
Tyrime analizuotos mokinių žinios ir nuostatos apie dalyvavimą pilietinėje veikloje – kaip mokiniai pasirengę atlikti piliečių vaidmenį. Analizuoti 8 klasės mokinių pilietiškumo ir pilietinio ugdymo rezultatai, jie lyginti su 24 šalių panašaus amžiaus mokinių rezultatais.
Lietuvoje tyrime dalyvavo 3631 mokinys iš 183 Lietuvos mokyklų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių6
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius6
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas1
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų10
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė3
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...