Švietimo įstatymo pataisoms po pateikimo buvo pritarta bendru sutarimu, projektą toliau nagrinės Seimo komitetai, o į Seimo posėdžių salę svarstymui jis turėtų grįžti birželio pabaigoje.

„Imtis šių pataisų paskatino faktas, kad patyčių mastas Lietuvoje yra didžiausias Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse, tai rodo Pasaulio sveikatos organizacijos atliktas tyrimas. Patyčias patiria kas trečias vaikas Lietuvoje, psichologinis smurtas didėja ir elektroninėje erdvėje. Taip pat įrodyta, kad patyčios –  vienas savižudybės riziką didinančių veiksmų, todėl nenuostabu, kad Lietuvos jaunuolių savižudybių rodiklis aukščiausias tarp Europos Sąjungos šalių. Tad šie liūdni duomenys ir įpareigoja susirūpinti ir imtis priemonių, mažinant psichologinį smurtą tarp jaunimo“, – sakė pataisas pristačiusi R.Kačkutė.

Prezidentės patarėja tvirtino, kad daugelyje šalies mokyklų trūksta nuoseklaus požiūro į smurto problemą sprendimo. „Prezidentės teikiamomis pataisomis siekiama sukurti kovos su smurtu sistemą visose šalies mokyklose. Iki šiol patyčių sąvoka teisės aktų neapibrėžta, galiojančiuose įstatymuose smurto sąvoka neapima nepriežiūros, patyčių, nereglamentuojamos patyčios elekroninėje erdvėje, todėl siekiama patyčias apibrėžti kaip psichologinį smurtą“, – kalbėjo R.Kačkutė.

Šalies vadovė siūlo įtvirtinti prievolę kiekvienai mokyklai vykdyti nuoseklią prevencinę programą prieš patyčias, susikurti reagavimo į patyčias sistemą, smurto atveju ne vėliau kaip per penkias dienas suteikti psichologinę pagalbą ir smurtą patyrusiam, ir smurtavusiam mokiniui.

Tais atvejais, kai mokykla neturi dirbančio psichologo, mokyklos direktorius privalėtų užtikrinti, kad pagalba būtų suteikta kitur. Mokyklos direktorius taptų atsakingas už efektyvų reagavimą į smurtą švietimo įstaigoje. Nereagavimas galėtų būti vertinamas kaip pareigų nevykdymas.

Tais atvejais, kai smurtauja ar smurtą patiria mokinys, direktorius nedelsdamas, ne vėliau nei kitą darbo dieną apie tai turėtų pranešti tėvams ir vaiko teisių apsaugos srityje veikiančioms kompetentingoms valstybės ir savivaldybės institucijoms.

Smurtavęs ir smurtą patyręs nepilnametis asmuo kartu su jį lydinčiais tėvais turėtų teisę neatlygintinai nedelsiant, bet ne vėliau nei per 5 darbo dienas gauti psichologo konsultaciją. Konsultacijų laiką ir trukmę nustatytų psichologas, įvertinęs kiekvieno smurto epizodo aplinkybių visumą.

Taip pat būtų nustatyta prievolė nedelsiant reaguoti į patyčias, o patyčios, taip pat ir patyčios elektroninėje erdvėje, būtų reglamentuotos kaip smurto rūšis.

Prevencines programas prieš smurtą ar patyčias  šiuo metu įgyvendina apie pusė bendrojo ugdymo mokyklų.