Reitingas vertina aukštąsias mokyklas pagal skirtingas mokslo ir studijų kryptis. Šiemet buvo reitinguoti tik trys Lietuvos universitetai. Jie įvertinti net 4-iose srityse ir 7-iose kryptyse.

Dvi VGTU sritys

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) reitinguotas 4 kryptyse ir 2 srityse. Jau keletą metų iš eilės VGTU neapleidžia pozicijų statybos inžinerijos (Engineering – Civil and Structural) kryptyje ir užima 101–150 vietą. VGTU yra vienintelis Baltijos šalių universitetas pasiekęs tokį aukštą reitingą statybos inžinerijos moksluose, rašoma universiteto pranešime.

101–150 vietoje tarp visų universitetų VGTU yra ir architektūros (Architecture/Built Environment) kryptyje. Inžinerijos ir technologijų  srityje (Egineering and Technology) VGTU užima 329 poziciją. Šis universitetas taip pat reitinguotas verslo ir verslo vadybos studijų (Business & Management Studies) kryptyje, čia užima 201–250 vietą. Didžiausias, net per 100 pozicijų, šuolis šiemet pasiektas ekonomikos ir ekonometrijos (Economics and Econometrics) kryptyje – VGTU čia užima 201–250 vietą (2017 m. – 301–350 vietą) tarp pasaulio universitetų. Tuo tarpu bendrai Socialinių mokslų ir vadybos  srityje (Social Sciences and Management) VGTU iš 340 pozicijos pakilo į 315. Šie pasiekimai – aukščiausi ne tik Lietuvoje bet ir Baltijos šalyse.

„Statybos inžinerija ir architektūra – sritys, kuriose VGTU jau yra įtvirtinęs ilgalaikes stiprias pozicijas ne tik šalies, bet ir Baltijos regiono mastu. Tačiau ir antrus metus sparčiai augantys socialinių mokslų rezultatai rodo kryptingą universiteto tikslų siekimą. VGTU socialiniai mokslai yra išskirtiniai – jie taip pat remiasi technologijomis, o tai šiandien, kai kalbame, pavyzdžiui, FinTech, LegalTech, yra itin vertinama, pripažįstama bei atsispindi tarptautinių reitingų rezultatuose. Siekiame ne tik išlaikyti vieno iš regiono lyderių vardą, bet kartu ir kopiame į aukštesnes pozicijas“, – rezultatus komentavo VGTU rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas.

VGTU Verslo vadybos dekanės prof. dr. Jelenos Stankevičienės teigimu, prasidėjus ketvirtajai pramonės revoliucijai, FinTech ir blockchain erai, kiekvienas universiteto absolventas turi išmanyti ne tik savo siaurą sritį, bet ir suprasti kokį poveikį visuomenei daro technologiniai sprendimai. „Visuomenei reikia žmonių, kurie išmanys ir STEM (science, technology, engineering, mathematics), ir socialinius mokslus. Pasaulyje pirmaujantys technikos universitetai turi labai stiprias verslo, ekonomikos, vadybos mokyklas. VGTU, kaip vienas iš lyderių technologinių mokslų srityje ne tik Lietuvoje, bet ir Pabaltyje, užtikrintai stiprina lyderio pozicijas verslo studijų bei ekonomikos kryptyse. Tai parodo mūsų pozicijos QS reitinguose“, – akcentuoja J. Stankevičienė.

Trys VU studijų sritys

Vilniaus universitetas (VU) įvertintas 27 studijų kryptyse iš 48. Palyginti su praėjusiais metais, VU pagerino 22 studijų krypčių pozicijas.

Į geriausių pasaulio universitetų reitingus VU pateko trijose studijų srityse: menų ir humanitarinių mokslų (401-450 vieta), socialinių mokslų ir vadybos (451-500 vieta) ir fizinių mokslų srityje, kurioje VU pakilo per 50 pozicijų ir dabar užima 400-ąją vietą.

Ypač gerai VU įvertintas humanitarinių mokslų srities lingvistikos kryptyje, kurioje, pakilęs per 50 pozicijų, dabar užima 151-200 vietą. VU taip pat išlaikė tvirtas pozicijas fizikos ir astronomijos kryptyje, kur užima 251-300 vietą tarp 500 geriausių pasaulio universitetų.

„Tarptautinių pozicijų stiprinimas yra strateginis universiteto prioritetas, didinantis mūsų patrauklumą tarp užsienio tyrėjų ir leidžiantis pritraukti daugiau užsienio studentų, kurie mums padeda kurti multikultūrinę universiteto aplinką. Ypač džiugina kalbų studijų įvertinimas - akivaizdu, kad jos yra aukščiausio pasaulinio lygio. Tikimės, kad dėstytojų ir tyrėjų sąlygų gerinimas sudarys prielaidas kilti dar aukščiau ir kitose srityse“, - apie universiteto poziciją dalykiniame reitinge sakė VU rektorius prof. Artūras Žukauskas.

Šiais metais fizinių mokslų srityje VU pasižymėjo aukštais moksliškumo rodikliais: pagal h indeksą, matuojantį mokslo darbų reikšmę, VU įvertintas 74 taškais iš 100 galimų, fizikos ir astronomijos kryptyje - 76,4 taško.

„QS World University Rankings by Subject 2018“ reitinge daug dėmesio skiriama ir darbdavių vertinimams atskirose srityse. Čia aukštais balais įvertinti lingvistikos, inžinerijos, informatikos, finansų ir apskaitos, verslo ir politikos krypčių VU studentai bei absolventai.

KTU vėl pagerino savo pozicijas

Reitinge Kauno technologijos universitetas (KTU) vėl sulaukė aukšto įvertinimo – pateko tarp 500 geriausių universitetų inžinerijos ir technologijų mokslų srityje.

Palyginus su 2017 m. rezultatais, KTU rezultatai pagerėjo daugumoje reitingo kriterijų. Didžiausias pokytis pastebimas vertinant h indekso kriterijų, kurio įvertinimas padidėjo beveik 6 balais ir pakilo iki 55,6 balų. Šio indekso augimas parodo ne tik didėjantį universiteto mokslininkų publikacijų skaičių, bet ir augančią jų kokybę. Be to, pakilo ir akademinės reputacijos vertinimas, rašoma universiteto pranešime.

Inžinerijos ir technologijų mokslų sritį QS reitinge sudaro penkios mokslo kryptys – chemijos inžinerija, statybos inžinerija, kompiuterių mokslas, elektros inžinerija ir mechanikos inžinerija. KTU aukščiausiai įvertintas elektros inžinerijos kryptyje, kurioje bendras vertinimo balas siekia 52,6 balo. Taip pat gerus rezultatus universitetas parodė mechanikos inžinerijos, statybos inžinerijos ir IT mokslo kryptyse.

Didžiausią įtaką aukštiems rezultatams padarė kasmet kylantys akademinio personalo ir darbdavių apklausų rezultatai. Reputacija tarp darbdavių išaugo 3,8 balo ir pasiekė 64 balų įvertinimą, tuo tarpu akademinė reputacija ūgtelėjo dar ženkliau ir pasiekė 64,2 balų įvertinimą. 

Universitetų užimamos pozicijos įvertinimą QS reitinge nulemia keletas kriterijų: QS vykdomų akademinio personalo ir darbdavių apklausų rezultatai, citavimų skaičius tenkantis mokslinei publikacijai bei h indeksas (h – maksimalus publikacijų, kurios yra pacituotos bent h kartų, skaičius), kuriuo siekiama nustatyti mokslininkų produktyvumą ir jų parengtų mokslo darbų įtaką.

Šiais metais reitinge „QS World University Rankings by Subject 2018“ buvo vertinamos 48 studijų kryptys 5 srityse. Iš viso įvertinta daugiau nei 4500 universitetų, tačiau reitinguota buvo tik 1130 (2017 m. – 1,117) aukštojo mokslo institucijų. „QS World University Rankings by Subject“ reitingas atliko nepriklausomą vertinimą, naudojant išorinius šaltinius, pagal tokius rodiklius: reputaciją tarp akademinio personalo, reputaciją tarp darbdavių bei pagal publikacijų citavimo ir H indeksą.