Nors per paskutinį mėnesį manančių, kad reikalai Lietuvoje krypstą į blogąją pusę, sumažėjo 8 procentiniais punktais, tačiau gyventojų dalis, kuri pesimistiškai vertina gyvenimo šalyje tendencijas, išlieka didelė. Kad reikalai Lietuvoje krypsta į blogąją pusę, mano šeši iš dešimties (60 proc.) apklaustųjų. 32 proc. situaciją Lietuvoje vertina kaip gerėjančią.

Eltos užsakymu visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad didžiausi pesimistai (mano, kad reikalai šalyje blogėja) gyvena Šiaulių (73 proc.), Marijampolės (69 proc.) bei Klaipėdos (68 proc.) apskrityse.

Tuo tarpu Alytuje gyventojai, lyginant su kitais Lietuvos miestais, gyvenimą Lietuvoje vertina kur kas optimistiškiau. Tai vienintelis miestas Lietuvoje, kuriame optimistiškai vertinančiųjų ateities tendencijas yra daugiau nei pesimistų. 54 proc. alytiškių pastebi gerėjančią situaciją Lietuvoje ir 44 proc. mano, kad padėtis blogėja.

Tai, kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę, kiek dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų (46 proc.), didmiesčių gyventojai (40 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (44 proc.) bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį - per 1000 eurų (40 proc.), besimokantis jaunimas (57 proc.), specialistai ir tarnautojai (41 proc.). Tarp save priskiriančių politinei dešinei dažniau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės. 66 proc. vyresnio amžiaus žmonių mano, kad reikalai iš esmės krypsta į blogąją pusę.

Šalies padėtimi taip pat labiausia nusivylę išlieka gyvenantys kaimo vietovėje (67 proc.), respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis - iki 600 eurų per mėnesį (66 proc.), bedarbiai ir namų šeimininkės (65 proc.).

Lenkų ir rusų tautybių Lietuvos piliečiai taip pat tarp labiausiai nusivylusių šalies gyvenimu. 65 proc. lenkų ir 66 proc. rusų situaciją šalyje vertina neigiamai.

Apklausa vyko 2018 m. sausio 18 - 30 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 115 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.