Paslapties šydas praskleistas

Per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį 21 vyriausybėje dirbo 100 ministrų. Prasidėjus sovietinei okupacijai, daugelis jų buvo nužudyti – nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1945 m. gegužės 8 d. sušaudyta septyniolika ministrų, kurių daugumos palaidojimo (o tiksliau – užkasimo) vietos nežinomos iki šiol.

Dauguma ministrų iki šiol buvo likę už istorikų tyrimų lauko – labiau tyrinėtos prezidentų, premjerų, užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrų biografijos, o finansų, vidaus reikalų, susisiekimo, teisingumo, žemės ūkio ministrų veikla, personalijomis nebuvo giliau domimasi.

Padėtį taisyti ėmęsi istorikai Mindaugas Tamošaitis, Algis Bitautas ir Artūras Svarauskas, parengę ir šiomis dienomis Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro išleistą solidžios apimties "Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografinį žodyną" iš serijos "Lietuvos vyriausybių ministrų biografinis žodynas".

Šiame žodyne siekta užpildyti minėtą spragą, nagrinėjant, be kita ko, ir ministrų biografijas. Vienas iš biografijų tyrimo punktų – ministro mirties vieta, data ir palaidojimo vieta. Tačiau tiek  pastarojoje monografijoje, tiek kituose visuomenei prieinamuose informacijos šaltiniuose, net oficialiame Seimo tinklalapyje pateikiama neišsami informacija apie paskutinę represuotų ministrų gyvenimo stotelę. Dalį šios informacijos pavyko rasti "Santakai": Rusijos archyvuose saugomuose dokumentuose rasta informacija apie tai, kur užkasti net trijų ministrų kūnai.

Iškalbingas sąrašas

Kraupi istorinė tiesa paaiškėjo pasitelkus Rusijos visuomeninių organizacijų "Memorial", Andrejaus Sacharovo centro sudarytus politinių represijų aukų sąrašus. Pastarojo parengtame penkiose Maskvos ir jos srities vietovėse 1918–1953 m. užkastų aukų sąvade – per 100 lietuvių.

Remiantis KGB įpėdinės Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) archyvuose saugomais dokumentais sudarytame mortirologe pateiktos ne tik represuotųjų pavardės, bet ir dalies jų nuotraukos, nuosprendžio priėmimo ir jo įvykdymo datos, kūnų užkasimo vietos, kiti duomenys. Minėtose vietovėse daugiausia asmenų buvo nužudyta 1937, 1938, 1939 ir 1941 m. Pastaraisiais todėl, kad vokiečių kariuomenė artėjo prie Maskvos, ir SSRS represinės struktūros pradėjo skubėti vykdyti mirties nuosprendžius.

Dauguma Maskvoje ir jos apylinkėse 1918–1953 m. sušaudytų ir nustatytų asmenų – rusai (8 859 asmenys), 2 338 žydai, 1 464 latviai, o iš viso – 57 tautybių asmenys, tarp kurių yra šveicarų, japonų, afganų, italų ir kt. Dokumentais nustatytų asmenų iš Lietuvos ir Estijos sušaudyta mažiau nei latvių.

Sušaudymo vietos nustatomos pagal vienintelį dokumentą – siuntimą laidoti arba kremuoti. Tokie siuntimai buvo adresuojami laidojimo vietos arba krematoriumo vadovui. Šio siuntimo kitoje pusėje – įrašas apie įvykdymą. Tačiau apie sušaudytųjų užkasimą Butovo ir Komunarkos vietovėse yra daug neaiškumų, nors žinoma, kad, pavyzdžiui, Butove užkasta vien 1937–1938 m. sušaudyti 20 765 nustatyti asmenys, o Komunarkoje – beveik du kartus mažiau.

Juodoji liepos 30-oji

Vien 1941 m. liepos 27, 28 ir 30 d. pagal anuomečio SSRS Aukščiausiojo Teismo Karinės kolegijos pirmininko Vasilijaus Ulricho pasirašytą įsakymą vykdyti mirties nuosprendį buvo sušaudyta 513 asmenų. Tarp jų buvo ir trys Lietuvos ministrai: vidaus reikalų – K.Skučas bei J.Čaplikas, teisingumo – A.Tamošaitis. Apie pastarojo mirties aplinkybes, regis, iki šiol Lietuvoje žinota mažiausiai.

A.Tamošaitis – vienas Lietuvos Respublikos teisės sistemos vienas kūrėjų, paskutinis nepriklausomos Lietuvos teisingumo ministras, 1940 m. birželio 14–15 d. paskutiniame posėdyje prezidentūroje ragino pareikšti protestą dėl SSRS ultimatumo. 1940 m. liepos 11 d. sovietų okupacinės valdžios suimtas, kalintas Kaune.

Centriniame FSB archyve saugomoje byloje nurodoma, kad 1894 m. Smukučiuose gimęs vyras arešto metu gyveno Kaune, Savanorių pr. 128. Žinios apie A.Tamošaičio likimą iki šiol skendo miglose – Lietuvoje laisvai prieinamuose šaltiniuose nurodoma, kad buvęs ministras nukankintas 1940 m. Kauno kalėjime. FSB archyvuose saugoma byla leidžia teigti, kad su A.Tamošaičiu buvo susidorota tik po metų. Iš Kauno išvežtas į Maskvą, apkaltintas kontrevoliucine veikla, jis buvo nuteistas 1941 m. liepos 7 d.

Pavyko nustatyti ir tikrąją A.Tamošaičio mirties datą. Visi trys ministrai sušaudyti tą pačią 1941 m. liepos 30-ąją, ir užkasti pamaskvėje, poros kilometrų atstumu viena nuo kitos esančiose vietovėse, kurios vadinosi Butovo ir Komunarka, tačiau konkrečiai kurioje – nenurodoma.

Dvarvietės metamorfozė

Senojo Kalugos kelio 24-asis kilometras nuo Maskvos paženklintas kukliu užrašu "24 kilometras". Nuo šio ženklo 400 m ilgio keliukas veda į mišką ir atsiremia į tvorą, virš kurios ištempta spygliuota viela. Prie įėjimo į šią aptvertą teritoriją kabo metalinė lentelė, kurioje įrašyta: "Šioje žemėje guli tūkstančiai 1930–1950 m. politinio teroro aukų."

Kai ta teritorija iki Spalio revoliucijos priklausė savininkui, joje vešėjo liepų alėjos, tyvuliavo užtvenktos upės Ordynkos vandenys, stovėjo dvaro sodyba su ūkiniais pastatais. Tačiau laikai pasikeitė, ir šioje vietoje buvo įkurtas tarybinis ūkis "Komunarka", NKVD liaudies komisaro Henriko Jagodos vila.

H.Jagodos dukterėčia V.Znamenskaja Rusijos žiniasklaidai teigė, kad toje kraupioje viloje jos dėdės šeima negyveno – čia buvo užmiesčio rezidencija, kurioje vyko pasitarimai su įvairaus rango NKVD vadovais.

Jagodos vilą – čekistams

Ankstyvą 1937 m. pavasarį buvo suimtas pats H.Jagoda, apkaltintas tėvynės išdavyste ir po metų sušaudytas. 1937 m. rudenį, kai Butovo šaudymo poligone pradėta stokoti vietos sušaudytiesiems užkasti, H.Jagodą jo poste pakeitęs Nikolajus Ježovas rado išeitį – jo darbo užrašuose aptiktas įrašas "Jagodos vilą – čekistams".

Taip nuo 1937 m. rugsėjo 2-osios Jagodos vila Komunarkoje tapo specobjektu, kuriame buvo šaudomi pirmiausia NKVD darbuotojai, SSRS Aukščiausiojo Teismo Karinės kolegijos sprendimu pasmerkti mirti įvairių šalių aukšto rango asmenys. Iš pradžių duobes sušaudytiems asmenims kasė vietos gyventojai, bet netrukus prireikė vikšrinio ekskavatoriaus, kuris rausė ilgas tranšėjas palei vilos tvoros perimetrą. Rytais, pasibaigus naktiniams šaudymams, ekskavatorius užpildavo žemėmis sušaudytuosius.