Quantcast

Iš kur gavome žodį „Velykos“?

Žodis Velykos į mūsų vartoseną pateko iš baltarusių. Pirmuosiuose mūsų raštuose daugiausia buvo vartota vienaskaitinė forma velyka. Kilo ji iš baltarusių kalbos būdvardžio velikij „didžiulis, didysis“. Šios šventės pavadinimas baltarusių kalboje buvo velikij denj, pažodžiui „didžioji diena“.

Kaimynai latviai šią šventę vadina lieldienas. Nors atrodo, kad tai visai skirtingas pavadinimas, nei mūsų Velykos, taip nėra – latviai, pasiskolinę iš slavų, pavadinimą pažodžiui išsivertė: latvių liels „didelis“ ir diena „diena“.

Germanų kalbose, plg. anglų Easter, vokiečių Ostern, vartojamas Velykų pavadinimas kilęs iš pagoniškos pavasario šventės. Germanų *Austrō, matyt, buvęs deivės vardas, tos pačios kilmės kaip ir mūsų aušra. Rusų pascha „Velykos“ kilo iš graikų pascha, kuris yra hebrajiškos kilmės.

Beje, žodis Velykos – 1-osios kirčiuotės, todėl, kitaip nei per Kalėdàs, reikia kirčiuoti per Velýkas.


Šiame straipsnyje: Velykoskiaušiniaipavasaris

NAUJAUSI KOMENTARAI

ewpsxigq

ewpsxigq portretas
b9k7d11c qatxhoqk insurance c9qpvs13 fviidbog

ewpsxigq

ewpsxigq portretas
i96geei1 iiv6ujyk insurance rxrvaem5 xn6jxzj9

ewpsxigq

ewpsxigq portretas
ujv0pkzf m8q1xp2v insurance mlaw5tj1 b5hhk27d
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių