- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinės ir nacionalinės kultūros įstaigos atsidūrė aklavietėje, nes iki šiol neaišku nei kaip, nei kiek jų meninė veikla kitąmet bus finansuojama, teigia Nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė.
Kultūros ministerijos vadovai tvirtina, kad šie atsakymai bus aiškūs tik priėmus kitų metų biudžetą. Tačiau jau dabar pabrėžiama, kad pateiktas bendras teatrų ir koncertinių įstaigų 10 mln. eurų poreikis tikrai nebus patenkintas.
„Atleiskite, kad taip yra. Aš tiesiog jūsų paklausiu, ar jūs jau reiškiate nepasitikėjimą ministerija, ar ne? Aš tikiuosi, kad dar nereiškiate nepasitikėjimo, duodame jiems progą pasitaisyti“, – trečiadienį per Kultūros komiteto posėdį dalyvaujant daugumai nacionalinių ir valstybinių teatrų, koncertinių įstaigų vadovams, sakė komiteto pirmininkas, valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.
Tarp žemės ir dangaus
Trečiadienį komitetas svarstė situaciją dėl nacionalinių, valstybinių teatrų, filharmonijų finansavimo kitąmet.
Pernai priėmus naujos redakcijos Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymą, numatyta, kad 2018 metų sausį turi pradėti veikti kultūros ministro patvirtinta Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinė programa.
Jos lėšomis turi būti finansuojama nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų meninė veikla, tai yra statomi spektakliai, rengiami koncertai ir kt. Iki šiol pinigų tokiai veiklai kultūros įstaigos iš dalies gaudavo iš Kultūros tarybos, dalyvaudamos jų skelbiamose atrankose. Tačiau pakeitus įstatymą nuo kitų metų pagrindinės šalies kultūros įstaigos lėšų iš Kultūros tarybos gali tikėtis tik kultūros edukacijai, bet ne meninei veiklai.
Mes esame suplanavę, bet jau turime pradėti atšaukinėti, kad visiškai neapsigėdintume.
Minėta Profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinė programa kol kas ne tik nepatvirtinta, bet kultūros įstaigų vadovai nėra matę net jos juodraščio.
„Dabar teatrai ir koncertinės organizacijos yra patekę į įstatymų aklavietę, kai nepradėjo galioti nacionalinė programa, kuruojama Kultūros ministerijos, tai yra mūsų veiklos finansavimas, kuriam mes prašydavome finansavimo iš Kultūros tarybos. Rašydavome projektus ir konkuruodavome su visomis kitomis Lietuvos įstaigomis: nevalstybėmis, viešosiomis, individualiomis, savivaldybių ir pan.“, – sakė R.Prusevičienė, vadovaujanti Nacionalinių kultūros įstaigų asociacijai.
Anot jos, didelės kultūros įstaigos savo projektus rengia keleriems metams į priekį, todėl nežinia dėl finansavimo kelia didelį nerimą.
„Mes kai kuriuos projektus planuojame į priekį trejus metus, o Nacionalinis operos ir baleto teatras – ir penkerius metus. Tuo metu nedidelės viešosios įstaigos, gavusios finansavimą vasario mėnesį, gali sureaguoti ir surengti festivalį liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Mes to negalime padaryti, nes valdome dideles infrastruktūras ir turime labai didelį darbuotojų skaičių, todėl patekimas į finansavimo aklavietę, kai turime tik lėšų pastatams išlaikyti ir atlyginimams sumokėti, ir kai kurie dar nepilnai, kelia didelį susirūpinimą“, – aiškino R.Prusevičienė.
Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius Martynas Budraitis per Kultūros komiteto posėdį priminė, kad dar pavasarį Kultūros ministerijai priminta apie būtinybę parengti Profesionaliojo scenos meno veiklos programą, tačiau kol kas nepadaryta nieko.
„Mes planus dėliojamės, iki birželio mėnesio turime nusimatę galimas premjeras ir visus renginius. Kaip mums elgtis? Kabome tarp dangaus ir žemės. Negalime kreiptis į Kultūros tarybą. Čia niekas neparengta. Situacija iš tikrųjų yra labai sudėtinga“, – tvirtino jis.
Kultūros komiteto narys konservatorius Vytautas Juozapaitis priminė, kad minėta programa privalėjo būti parengta iki šių metų pradžios.
„Pernai rugsėjį buvo priimtas įstatymas, kuriame buvo numatytas darbų grafikas, iki kada turėjo būti padaryti tie darbai, kuriuos jūs dabar ketinate pradėti daryti. Ta data buvo 2016 metų gruodžio 31 diena. Praėjo devyni mėnesiai, per devynis mėnesius žmogus gimsta. Pas jus negimė nė vienas sakinys šios programos“, – kreipdamasis į Kultūros ministerijos vadovybę kalbėjo jis.
Poreikis – per didelis
R.Prusevičienės teigimu, valstybinės kultūros įstaigos yra nusiuntusios ministerijai savo finansinį poreikį kitiems metams – apie 10 mln. eurų.
„Vadinamasis noras arba įsipareigojimai vidaus ir užsienio partneriams yra 10 mln. eurų. Tačiau mes girdime, kad galbūt poreikis bus patenkintas 3 mln. eurų“, – sakė ji.
„Įsivaizduokite, rugsėjo pabaigoje sužinosime, kad bus trečdalis. Aš kaip Filharmonijos vadovė nežinau, ar beįvykdysime mainus su Estija, ar Vilniaus kvartetas išvyks į Ukrainą, ar atvyks didžiausi, žymiausi pasaulio orkestrai į Lietuvą, nes visos trys Baltijos valstybės yra įsipareigojusios tuos orkestrus priimti. Jie nevažiuoja mažiau kaip į tris miestus. Ir daugelis kitų klausimų – tokie, kaip pasaulinės parodos, kaip operos teatrų mainai, kaip dramos teatrų naujos programos ir nauji pastatymai“, – R.Prusevičienė vardijo, kas kabo ant plauko.
Pasak jos, jeigu ir toliau bus neaiškumas, gali tekti pradėti atšaukinėti paskelbtus koncertus, spektaklius.
„Mes esame suplanavę, bet jau turime pradėti atšaukinėti, kad visiškai neapsigėdintume“, – teigė Nacionalinės filharmonijos vadovė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius8
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas1
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...