„Amerikiečiams yra puiki galimybė treniruotis Vidurio Europos sąlygomis ir perimti praktiką iš Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų karių, kurie yra puikūs kovotojai mūsų sąlygomis, – sako ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis. – Skiriasi reljefas, skiriasi augmenija, skiriasi klimatas, skiriasi žmonės, skiriasi kalba. Tai visiškai kitoks mūšio laukas – Vidurio Europa.“

Kitaip tariant, amerikiečius, pripratusius prie dykumų, kalnuotų vietovių, lietuviai moko kovoti mūsų sąlygomis, miškingose vietovėse. Susipažinimas su aplinka bei tinkamas kovinis pasirengimas kilus grėsmei leistų lengviau ir efektyviau priimti taktinius sprendimus. Juk tokių kovinių padalinių užduotys yra kitokios nei įprastos kariuomenės. Jų paskirtis – vykdyti žvalgybą, nustatyti kylančias grėsmes valstybei bei nurodyti taikinius, kuriuos reikia sunaikinti.

Lietuvos specialiosios operacijų pajėgos neabejotinai turi ko pamokyti amerikiečius. „Lietuviški aitvarai“ dėl profesionalumo puikiai žinomi ir vertinami sąjungininkų. Ypač po misijų Afganistane. O viešumoje pasklidusi informacija apie elitinius amerikiečių karius, tai žinia Lietuvos visuomenei, kad sąjungininkai yra čia, o kartu ir žinutė Rusijai, kad Jungtinės Valstijos laikysis savo įsipareigojimų.

Lietuvos specialiosios operacijų pajėgos neabejotinai turi ko pamokyti amerikiečius.

Tokios žinutės dabar yra ypač svarbios. Baltieji rūmai nuo sausio 20-osios turės naują šeimininką – Donaldą Trumpą, todėl kyla klausimas, ar dabartinė Jungtinių Valstijų politika išliks? Juk D. Trumpas ir kai kurie jo naujosios administracijos nariai linkęs gerinti santykius su Rusija. Iš būsimo Amerikos vadovo ne kartą buvo girdima, kad jis derėsis su Rusija, sieks susitarimų, tačiau, ką dėl jų linkęs paaukoti, neaišku.

O žurnalas „Foreign Policy“ paskelbė, kad tarp D. Trumpo užsienio politikos prioritetų Rusijos net nėra. Įtakingiausi respublikonų senatoriai gruodį apsilankę Lietuvoje ramino Baltijos šalis – įsipareigojimų bus laikomasi. Ekspertai abejoja, ar naujasis Amerikos vadovas priimtų sprendimus, prieštaraujančius pastarųjų metų ar net dešimtmečių JAV strategijai stiprinti NATO, jos jautriausias vietas. 

„Pirmieji signalai iš Vašingtono neoficialiais kanalais turbūt yra tie, kad vis tik net ir D. Trumpas nekvestionuoja NATO, tai yra raudona linija. Juk Aljansas yra susikūręs 1949 metais ir sėkmingai funkcionuojantis, užtikrinantis tame tarpe ir JAV saugumą. Tai šiuo atveju tikėtis, kad ta raudona linija būtų perbrėžta kažkur paliekant, pavyzdžiui, Baltijos valstybes, mes turbūt neturėtume“, – prognozuoja Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.