Liberalams pasiūlius Konstitucijos keitimo referendumą dėl dvigubos pilietybės, konservatoriai prakalbo apie kelias dešimtis tūkstančių Lietuvoje galinčių atsirasti Rusijos piliečių. Liberalai ramina, kad jų siūlymas nėra galutinis, ir siūlo kompromisą.

Tuo metu konservatorių planas – dar kartą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šis kartą jau pasisakė, kad platesnė dvigubos pilietybės suteikimo tvarka įmanoma tik pakeitus Konstituciją. Konservatoriai tikisi nugalėti teismą naujais argumentais.

Dviguba pilietybė – būdas grąžinti emigrantus?

Anot Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eligijaus Masiulio, keisti Konstituciją siūloma dėl to, kad dabartinė draudžia dvigubą pilietybę, numatydama tik išskirtinius atvejus, o per nepriklausomybės metus iš Lietuvos emigravo beveik 800 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių.

„Beveik 800 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių dėl įvairiausių priežasčių išvažiavo iš šalies ir gyvena įvairiose kitose valstybėse. Ten sukūrė šeimas ir jau susilaukė palikuonių. Akivaizdu, kad dvigubos pilietybės klausimas taps labai aktualiu, pirmiausia – lietuvių kilmės piliečiams“, – įsitikinęs E. Masiulis.

E. Masiulio tvirtinimu, tai padėtų ir sugrąžinti į Lietuvą emigrantus.

„Tai – būdas susigrąžinti dalį piliečių, kurie norės ateityje grįžti į Lietuvą, galbūt – čia investuoti, ieškoti darbo, kurti ekonomiką. Politinių ir pilietinių ryšių nutraukimas, atimant pilietybę, arba, kitaip tariant, nubaudžiant tuos piliečius, nes jie išvažiavo iš Lietuvos, yra neteisingas. Būtent į tai orientuota iniciatyva“, – aiškina E. Masiulis.

Jo teigimu, pastaruoju metu daugelis pasaulio valstybių siekia išlaikyti kaip įmanomą daugiau savo piliečių ir išlaikyti pilietinį, politinį ryšį su žmonėmis, kurie dėl įvairių priežasčių gyvena kitose valstybėse. Todėl, E. Masiulio nuomone, yra vienintelė galimybė, kurią nurodė Konstitucinis teismas, norint to pasiekti, – referendumo būdu keisti Konstituciją.

Konservatoriai palaiko, bet ne liberalų siūlymą

Savo ruožtu A. Kubilius, tvirtina, kad konservatoriai palaiko dvigubos pilietybės idėją ir jau yra siekę ją įgyvendinti, tačiau negali pritarti liberalų siūlomam būdui.

„Pritariame pačiai dvigubos pilietybės idėjai, tačiau nelabai galime pritarti liberalų pasiūlytam nelabai gerai apgalvotam šios problemos sprendimo būdui. Pirmas dalykas, tai, ką jie siūlo –  išbraukti iš Konstitucijos bet kokius apribojimus dvigubai pilietybei – yra tai, dėl ko perspėja daugelis teisininkų. Tai reikštų, kad visi Lietuvos piliečiai turėtų teisę į bet kokią kitos šalies pilietybę“, – pabrėžia A. Kubilius.

Anot jo, tai suteiktų galimybę daliai Lietuvoje gyvenančių rusakalbių, šiuo metu turinčių Lietuvos pilietybę, pretenduoti į antrąją – Rusijos – pilietybę, o tai galėtų sukelti geopolitinę grėsmę, nes Lietuvoje atsirastų kelios dešimtys tūkstančių Rusijos piliečių.

„Pati iniciatyva rengti referendumą, mūsų įsitikinimu, sunkiai tikėtina, kad būtų realizuota. Reikia daugiau nei pusės visų rinkėjų balsų, kad būtų pritarta Konstitucijos pataisai. Iniciatyva tokiu būdu pasiekti dvigubos pilietybės įteisinimo tikrai galėtų nesulaukti pakankamo pritarimo. Mes siūlome kitą būdą – dar ir dar kartą kreiptis į Konstitucinį Teismą, labai aiškiai išdėstant visą argumentaciją“, – siūlo A. Kubilius.

Politiko nuomone, derėtų Konstituciniam teismui išdėstyti argumentus, kodėl negalima daryti skirtumo tarp išeivių, kurie iš Lietuvos išvyko iki 1990 m. ir šiuo metu gali turėti dvigubą pilietybę, ir žmonių, iš Lietuvos emigravusių po 1990 m.

„Mes manome, kad Konstitucijoje nėra nustatyta tokio skirtumo. Konstitucinis teismas, suformuluodamas tokį skirtumą savo doktrinoje, iš tiesų, ko gero, ne visiškai tiksliai formuluoja konstitucines nuostatas“, – prideda A. Kubilius.

E. Masiulis: formuluotė gali būti keičiama

Pasak E. Masiulio, dvigubos pilietybės klausimu derėtų siekti plataus politinio susitarimo ir koreguoti liberalų pateiktą formuluotę, nes ji, Seimo nario teigimu, nėra galutinė. Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininko tvirtinimu, svarbiausia susitarti visoms politinėms jėgoms ir vienodai suprasti situaciją, vertinti nacionalinį saugumą bei geopolitinius iššūkius.

„Šiuo atveju, nereikėtų skleisti išankstinių baimių. Tiesiog reikėtų racionaliai apgalvoti. Galbūt tą formuluotę galima ir keisti. Žinoma, visų atvejų, matyt, Konstitucijoje mes neišvardinsime. Todėl galbūt šalia reikėtų konstitucinio pilietybės įstatymo, kuriame numatytume tuos atvejus bei saugiklius, apsibrėžiant Vakarų, Europos Sąjungos, Vakarų transatlantinės krypties valstybėmis. Tai – diskusijų klausimas“, – sako E. Masiulis.

Jis prideda, kad pakartotinas kreipimasis į Konstitucinį Teismą neturėtų duoti naujų rezultatų, nepaisant to, kad pakito teismo sudėtis. Politiko įsitikinimu, gavę tokį pati, kaip jau gautas iki šiol, Konstitucinio Teismo išaiškinimą, vėl atsidursime toje pačioje padėtyje, todėl referendumas yra geresnė išeitis.

„Kiek žinau, Seime yra bręstančių iniciatyvų koreguoti ir patį referendumo įstatymą. Ten gali atsirasti pasiūlymų, kurie galbūt supaprastintų referendumo procedūras. Kita vertus, manau, kad šis klausimas liečia kiekvieną Lietuvos Respublikos pilietį, nes turbūt nebėra Lietuvoje žmonių, giminių, šeimų, kurių nebūtų palietęs emigracijos atvejis. [...] Be jokios abejonės, tai – visos valstybės tolimesnio išlikimo klausimas. Man atrodo, kad tas klausimas – labai aktualus“, – teigia E. Masiulis.