„Žiburio“ fondo generalinė direktorė Lietuvai Kristina Stepanova spaudos konferencijoje trečiadienį pabrėžė, kad vaikų namų uždarymas turi būti tik pats paskutinis globos sistemos pertvarkos žingsnis, o globos ir įvaikinimo skatinimą turi lydėti paslaugų šeimai plėtojimas.

„Didžioji dalis savivaldybių, siekdami motyvuoti žmones tapti globėjais arba įtėviais, iš tikrųjų didina finansines išmokas, ir tai nėra labai geras žingsnis - todėl, kad šalia finansinės paramos įtėviams ir globėjams turi būti prieinamos nemokamos paslaugos: psichologinės konsultacijos, socialinės konsultacijos, pagalba sprendžiant vaiko elgesio iššūkius, pagalba kriziniais atvejais“, - dėstė ji.

Vilniuje su vaikų globėjais ir įtėviais dirbančios organizacijos atstovė K.Stepanova taip pat pabrėžė, kad vaikos globos namų uždarymas juos išskaidant į mažas bendruomenes gali būti net žalingas vaikams, jei tam jie tinkamai neparengiami ir neužtikrinamos papildomos paslaugos.

„Neužtenka vaikų vien paimti, išvežti iš globos namų, atvežti į butą ir sakyti, kad dabar gali gyventi kaip visi normalūs žmonės, nes visi sugeba gyventi, atsikelti ryte, eiti į darbą, nusiprausti, valgyti pasigaminti ir taip toliau. Tai jeigu mes vien perkeliame vaikus į tuos bendruomeninius globos namus arba į tuos butus, tai mes iš tikrųjų kartais padarome didesnę žalą vaikui - todėl, kad mes turime įsivaizduoti, kad kartais jie gyvena globos namuos 10-12 metų, jie pereina visą gyvenimą per globos institucinę sistemą, ir tada mes tą vaiką, kuris yra pripratęs prie labai aiškios struktūros, labai konkrečių ribų, išvežame į butą ir sakome, kad turi visišką laisvę, gyvenk, kaip nori“, - aiškino ji.

NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė spaudos konferencijoje savo ruožtu sakė, kad savivaldybių veiksmai sprendžiant socialines problemas kartais kelia abejonių.

„Savivaldybių specialistai tikrai daugelį metų dirba nuoširdžiai, bet nesupranta iki galo, ko iš jų norima. Nes nuleidžiant teisės aktus arba kokius nors reglamentus ir nešnekant apie tai, kad nusileiskite jūs ant žemės, pamatykite jūs paprastą žmogų, jo problemas ir bėdas, o ne segreguokite socialinės rizikos šeimas į vieną kaimą, kaip mes matėme iš vakarykščio (prezidentės) vizito - man kilo klausimas, kodėl į tą kaimą sukeltos visos socialinės rizikos šeimos iš Ukmergės rajono“, - trečiadienį kalbėjo E.Urbonienė.

Jos teigimu, norėdamos kokybiškų socialinių paslaugų, savivaldybės turėtų pasirūpinti konkurencija - teikti jas ne tik pačios, net ir pirkti iš nevyriausybinių organizacijų.

„Kol nebus konkurencijos teikiant socialines paslaugas, viešąsias paslaugas, kol visas monopolis bus tiktai savivaldybėje, niekada gyvenime nebus nei kokybės, nei paslaugos bus priartintos prie žmogaus. Turi būti konkurencija“, - dėstė E.Urbonienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praėjusią savaitę pranešė, kad netrukus savivaldybės kartu su pačių atrinktais partneriais galės kreiptis dėl projektų, kuriais bus teikiamos pozityvios tėvystės mokymų, psichologinės konsultacijos, šeimos įgūdžių ugdymo ir kitos paslaugos šeimai, finansavimo.

Ministrė Algimanta Pabedinskienė tuomet teigė, jog iki šiol tokios paslaugos potencialiems gavėjams dažnai būdavo neprieinamos ar sunkiai prieinamos dėl didelio atstumo iki paslaugų teikimo vietų ar specialistų bei pačių paslaugų trūkumo.

„Mūsų tikslas – per savivaldybes, kurios geriausiai žino apie ten gyvenančių šeimų poreikius, per projektines veiklas sudaryti sąlygas šeimai gauti kompleksiškai teikiamas paslaugas, užtikrinant paslaugų prieinamumą kuo arčiau šeimos gyvenamosios vietos ir siekiant įgalinti šeimą įveikti iškilusius sunkumus ir krizes bei padėti derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus“, - pranešime teigė ministrė.

Tikimasi, kad įgyvendinus projektus 15 tūkst. asmenų gaus kompleksiškai teikiamas paslaugas šeimai, bus išplėtotos kompleksiškai teikiamos paslaugos šeimai savivaldybėje, pagerintas šių paslaugų prieinamumas ir kokybė. Projektams įgyvendinti numatoma skirti iki 21,16 mln. eurų, iš kurių iki 19,16 mln. eurų sudarys Europos socialinio fondo lėšos, iki 2 mln. eurų – valstybės biudžeto lėšos.