- Donata Majauskienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švietimo ir mokslo ministerija žada parengti naujas rekomendacijas, kaip mokykloms geriau išnaudoti ilgėjančius mokslo metus.
Jos bus rengiamos įvertinus šių metų mokyklų patirtį.
„Dabar regionuose vyksta ministerijos inicijuoti aptarimai, kaip sekėsi pailgintais mokslo metais, kaip mokyklos panaudojo papildomas mokymosi dienas, ko stigo, ką reikėtų tobulinti. Pagal tai mokykloms bus parengtos rekomendacijos kitiems metams“, – BNS nurodė ministerija.
Šie mokslo metai buvo dešimčia mokslo dienų ilgesni nei praėjusieji, 2018-2019 mokslo metais numatoma pridėti dar penkias papildomos mokymosi dienos.
Savivaldybės: buvo iššūkių
Savivaldybių atstovai BNS pasakojo, kad dėl prailgintų mokslo metų buvo įvairių patirčių.
„Anksčiau mokslo metai baigdavosi birželio 21 dieną, jokios problemos nebūdavo, tiesiog grįžta tas, kad buvo anksčiau, nemanau jokios problemos“, – BNS sakė Zarasų rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas Stanislovas Kaulavičius.
Anot jo, dalis šio rajono mokyklų papildomas mokslo dienas naudojo dar rudenį, žiemą ir pavasarį. Tose įstaigose, kur vaikai buvo užimami ir pirmomis vasaros savaitėmis, jo vertinimu, pamokos ar kitos veiklos organizuotos tinkamai. Problema, anot švietimo skyriaus vedėjo, yra tik vasarą krentanti vaikų motyvacija mokytis.
„Norint vaikų ugdymo kokybės, ilgesni mokslo metais yra naudinga. Dabar esu vedėjas, anksčiau buvau direktorius, tai manau, kad kuo ilgiau vaikai mokosi, kuo ilgiau užimami, tuo geriau. Pradinukai, pavyzdžiui, baigė anksčiau, ir tėvai kelia problemą, ką daryti visą birželį. Stovyklų, ypač kaimuose, nėra organizuojama, kai kurios stovyklos tėvams per brangios, tai tėvai kelia klausimą, kur dėti vaikus atostogų metu“, – pasakojo vedėjas.
Anot jo, per papildomas savaites nebuvo keičiamas vaikų pavėžėjimo geltonaisiais autobusiukais tvarkaraštis.
Tuo metu Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas švietimo klausimais Albertas Lakštauskas kaip vieną didžiausių iššūkių įvardijo tai, kad dalis mokytojų pastarosiomis savaitėmis užimti brandos egzaminais: juos organizuoja arba tikrina darbus.
„Dalis mokytojų turi dalyvauti sesijose, taisyti darbus ir tikrai tai tampa mokyklų rūpesčiu. Čia, matyt, būtų galima ieškoti geresnių sprendimų. Gal galima šiek tiek trumpinti tarpus tarp egzaminų ir kelti daugiau egzaminų jau po mokslo metų pabaigos“, – svarstė jis.
Pasak sostinės savivaldybės atstovo, ilgesnių mokslo metų idėja yra gera, tačiau svarbus ją tinkamai įgyvendinti.
„Nacionaliniu lygiu tikimės daugiau talkos, metodinės, dalykinės pagalbos“, – sakė jis.
Anot jo, Vilniuje pozityvūs pavyzdžiai nustelbė atvejus, kai į mokyklą atėję vaikai užimami neprasmingų filmų žiūrėjimu ar apskritai paleidžiami namo.
„Tai buvo pirmi tokie pailginti metai ir, matyt, ne visi dar spėjo pasiruošti ir ne visi pajėgūs gerąsias praktikas įgyvendinti (...). Negali nuneigti, matyt, pavienių atvejų buvo ir negerų, bet tikrai tai – ne tendencija“, – sakė A. Lakštauskas.
„Pozityvioji pusė – kad tai tikrai padėjo mokykloms mažiau skubėti ir turėti galimybę dalį pamokų pravesti žymiai įdomiau, mokytojams paieškoti galimybių išvesti vaikus iš mokyklos ir vesti tokias pamokas, kokių nepratęsus mokslo metų nebūtų buvę: tiek realioje gamtinėje aplinkoje įvairius tyrimus daryti, tiek nueiti į įmones, vaikams tai tikrai gera patirtis“, – teigė jis.
Ministerija neabejoja nauda
Mokyklos ir savivaldybės šiemet galėjo pačios nuspręsti, kaip prasmingai panaudoti ir išdėlioti pailgintų mokslo metų dienas.
„Praėjusį metų pavasarį visoje Lietuvoje vyko viešosios konsultacijos dėl mokslo metų ilginimo, savivaldybėms ir mokykloms teikti patarimai. Daugumai švietimo įstaigų papildomos mokymosi dienos nesukėlė problemų, nes dabartinės programos yra labai plačios, pritaikytos 39 savaičių mokslo metams, kokie ir buvo Lietuvoje prieš dešimtmetį, ir įgyvendinti programas per iki 34 savaičių sutrumpėjusius mokslo metus buvo išties sunku, mokiniai ir mokytojai nuolat skundėsi dideliais krūviais“, – aiškina ministerija.
Anot jos, mokykloms dar pernai buvo rekomenduojama tolygiau išdėstyti krūvius, skirti daugiau laiko žinių gilinimui, kartojimui, taikyti įvairesnius ugdymo metodus, gamtos moksluose – tiriamąją praktinę veiklą.
„Šalies mokinių pasiekimai nėra džiuginantys, daugiau kaip pusėje savivaldybių bent 20 proc. mokinių nepasiekia patenkinamo matematikos lygio. Taigi papildomos pamokos reikalingos ir lopant spragas“, – įsitikinusi ministerija.
Kartu ministerija mano, kad mokyklos ir mokytojai geriausiai žino, ko reikia jų mokiniams.
„Vienodų instrukcijų, kaip mokyti, čia negali būti, mokytojai geriausiai pažįsta mokinius ir gali pasirinkti kelią, kuriuo einant jų mokiniai gali pasiekti geriausių rezultatų. Ministerija gali tik rekomenduoti, pateikti kitų mokyklų gerosios patirties pavyzdžių“, – teigiama ministerijos komentare BNS.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius8
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas1
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...