- Dr. Gintautas Labanauskas, Afganistano karo veteranas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš tiesų uždavinys ir pareiga apginti tėvynę reikalauja ne tik užtaisyti šautuvą. Ar išmokti rikiuotės pratimų. Kuo sudėtingesni gynybos uždaviniai, tobulesnės karinės technologijos, tuo labiau išsilavinusių karių šaliai reikia.
Specialios pamokos
Paaštrėjus geopolitinei situacijai, jau ne kartą pasigirdo balsų, raginančių aukštosiose mokyklose ir net vidurinio lavinimo įstaigose įvesti karinio rengimo pamokas. Tokios pamokos buvo sovietiniais laikais, mat SSRS rimtai ketino kariauti su kapitalistiniu pasauliu.
Mes su niekuo kariauti nenorime. Deja, Lietuva per maža šalis, kad nulemtų pasaulio raidos tendencijas.
Anaiptol nekurstau rusofobinės isterijos ir tikiu, kad daug iškentusi, pasauliui genialių mokslininkų ir rašytojų davusi rusų tauta nepasiduos imperinius sapnus sapnuojantiems lyderiams.
Tačiau žinome, kas įvyko Ukrainoje. Žinome, kad Rusija Lietuvos pašonėje, Karaliaučiaus srityje, dislokavo puolamąją ginkluotę "Grad". Žinome, kad kaimyninėje Baltarusijoje stovi didžiausia Europoje tankų armija. O Baltarusija – strateginė Rusijos partnerė.
Tai ypač pabrėžė Minsko tėtušis A.Lukašenka pastarojo savo perrinkimo prezidentu metu, 2016-aisiais. Leido suprasti, kad daliniai nesutarimai su Maskva tėra negudri vaidyba ir Rusijos išlaikoma Baltarusija V.Putinui skersai kelio niekada nestos.
Sena taisyklė
Pagaliau, niekas nepanaikino senos taisyklės: nori taikos – ruoškis karui.
Lietuvos valstiečių sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis dar prieš Seimo rinkimus, net ir nenujausdamas tokios pergalės, kokią pasiekė, kalbėjo apie būtinybę atgaivinti karinio rengimo pamokas.
Valdančiąją koaliciją su "valstiečiais" priešakyje užgriuvo daug rūpesčių ir problemų, bet tikėkimės, kad pažado įdiegti karinio rengimo pamokas jie neužmiršo.
Aišku, lengva pasakyti – įdiekime karybos pradmenis. Bet koks konkrečiai būtų tokių mokymų modelis? Dėstyti karinį rengimą vidurinėse, aukštosiose mokyklose ar apimti abi mokymo pakopas?
Niekas nepanaikino senos taisyklės: nori taikos – ruoškis karui.
Manau, vieną karinio rengimo pamoką per savaitę tikslinga skirti vidurinės mokyklos (gimnazijos) abitūros klasėje. Aukštosiose mokyklose sovietų laikais nuo trečio kurso kariniam rengimui būdavo skiriama visa diena per savaitę. Po specialių mokymų pašaukti į armiją absolventai gaudavo jaunesniojo leitenanto laipsnį.
Dabar, manau, užtektų dviejų akademinių valandų. Baigusieji karinio rengimo kursus jaunuoliai įgytų puskarininkio kvalifikaciją.
Lenkų pavyzdys
Ir dar – karinė rengyba susidurtų su sovietų laikais negirdėta lytiškumo problema. Tada viskas buvo aišku: vaikinai mokosi kariauti, merginos – gydyti. Lyčių lygių galimybių laikais toks modelis jau nebūtų tinkamas.
Žinoma, moteris prie tanko vairalazdžių – nelabai girdėtas dalykas, bet moterys snaiperės NATO šalių kariuomenėse – gana įprastas reiškinys.
Šias ir kitas karinio rengimo pamokų detales reikėtų išsamiai aptarti, kad išsikristalizuotų konkreti koncepcija.
Beje, mūsų artimiausi kaimynai lenkai jau dėsto karinį rengimą mokyklose. Tiesa, šių pamokų lankymas neprivalomas, savanoriškas. Tačiau lenkų jaunuoliai jas noriai lanko.
Išbandė du modelius
Lietuva per palyginti trumpą laikotarpį išbandė du gynybos modelius – šauktinių kariuomenę ir savanorių profesionalų ginkluotąsias pajėgas. Abi koncepcijos turi ir pranašumų, ir trūkumų.
Kaip beveik tobulas gynybos politikos modelis dažnai minimas Šveicarijos pavyzdys. Kiekvienas Šveicarijos pilietis, sulaukęs pilnametystės, turi atlikti pareigą tėvynei – išmokti ją ginti ir iki atitinkamo amžiaus reguliariai vykti į mokymus, būti pasirengęs bet kada paimti ginklą į rankas.
Būtent dėl tokios gynybos koncepcijos mažytės Šveicarijos Antrojo pasaulinio karo metais nedrįso pulti net Adolfas Hitleris, nors išdidi kalnų šalis, esanti Europos viduryje, jam painiojosi po kojomis.
Taip, šveicariškas modelis geras, bet jis ne vienintelis. Galėtume imti pavyzdį ir iš Izraelio, valstybės, kuri nuolat yra karinės parengties, kur vienas pagrindinių gynybos politikos akcentų yra visų piliečių suvokimas, kad tik jie patys gali apginti savo tėvynę.
Svarbu suvokimas
Be šito visuotinio suvokimo ir visų piliečių pasiryžimo kovoti nepadės jokie, net rekordiškai padidinti BVP (bendrojo vidaus produkto) procentai šalies gynybai. Tačiau norint kovoti reikia mokėti tai daryti, todėl karinio rengimo pamokos būtų tarpinis kelias, pirmas žingsnis siekiant įtraukti kuo didesnę tautos dalį į visuotinės tėvynės gynybos reikalą.
Ir pradėti reikia nedelsiant. Nes iš galvos neišeina 1939 m. rugsėjo 1 d. "Lietuvos aido" vedamasis straipsnis, kuriame nerimaujama, kad įtampa tarp Lenkijos ir hitlerinės Vokietijos labai padidėjo, bet čia pat buvo nuraminta, kad karo grėsmė veikiausiai praslinks.
Kai laikraščio skaitytojai pamatė šias eilutes, Lenkiją jau siaubė naciai. Todėl ruoškimės gynybai ne rytoj, bet jau šiandien. Visi, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, profesijos ar padėties visuomenėje, kiekvienas pagal savo kompetenciją ir galimybių ribas. Tautos pasiryžimas gintis atbaidys nuo mūsų valstybės ne vieną priešą, ruoškimės karui, tuomet nereikės kariauti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...