Quantcast

Kaip tinkamai pasielgti su nereikalingu šienu?

Žmonės, deginantys šieną, ne tik teršia gamtą, bet paprasčiausiai nemoka ūkininkauti. Taip teigia Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro vyriausiasis specialistas Eugenijus Leonavičius. Anot jo, šieną reiktų panaudoti gyvuliams šerti, kreigti arba tiesiog kompostuoti.

LRT radijo klausytojas susirūpinęs, kad šienapjūtės metu kaimuose žmonės masiškai degina šieną.

„Ūkininkai ir žmonės, kurie turi prižiūrėti savo turimas žemes, šienauja ir degina – ne kompostuoja, bet degina. Tai labai teršia gamtą. Be to, tomis dienomis, kai jie ją degina, aplinkiniams tiesiog nėra kuo kvėpuoti. Ar galima taip teršti gamtą?“ – teiraujasi jis.

Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro vyriausiasis specialistas E. Leonavičius sako, kad bet kokio deginimo pasekmė yra atmosferos oro tarša.

„Todėl kaip įmanoma reikia vengti bet kokio deginimo. Šiuo atveju deginamas šienas yra tiesiog neūkiškumo požymis. Manau, kad tie žmonės, kurie kūrena šieną, paprasčiausiai nemoka ūkininkauti“, – sako E. Leonavičius.

Pasak jo, vadovaujantis įvairių lygmenų Lietuvos Respublikos teisės aktais, beveik neliks galimybių kažką sudeginti. Specialisto manymu, šieną būtų tikslingiausia panaudoti gyvuliams šerti arba kreigti.

„Jei žmonės gyvulių neturi, jį reikėtų paprasčiausiai kompostuoti. Šienaujant vieną arą ar du arus žemės (jau nekalbant apie žemės plotą, matuojamą hektarais), susidaro pakankamai dideli žolės kiekiai. Ją visą nušienavus, sugrėbus į krūvą ir uždegus, toje vietoje bus nemažas gaisras. Be abejo, kad bus užteršta atmosfera. Bus ir kitokia žala“, – įspėja E. Leonavičius.

Jis pastebi, kad žmonės neturėtų deginti ne tik šieno, bet ir žolės.

„Tai – absoliučiai draudžiamas veiksmas, už kurį numatyta bauda Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Yra tokie atvejai gamtoje, kai deginimas yra bioinžinerinė priemonė, bet tai yra taikoma tik labai retais, išimtinais atvejais specialiai tam nustatytose vietose. Negirdėjau, kad tai būtų taikoma Lietuvos teritorijoje“, – tvirtina Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro vyriausiasis specialistas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Dasigyvenom

Dasigyvenom portretas
Jei jau lietuviai šieną pradėjo deginti, tai tikrai žodžių nebėr...

va

va portretas
Anksčiau kur negalėjo apžiūrėti degindavo , o ar nukentėjo gamta, medžiai , paukščiai, tebėra viskas , gamtoj turi vykti tokie dalykai kaip naikinimas , nes po to vyksta atsistatymas, apsivalymas, o nieko nesiulant bausti, yra nemokšos darbas.

na

na portretas
tiems kurie taip serga už gamtos taršą deginant žolę, jus patys nieko nesuprantat kai taip šnekat, Tai geriau kad apaugę visi pakraščiai sena žole kurioj perisi erkės, širšės, ir kt kenksmingi padarai, juk yra vietovių kur kaimuose gyvena keli nusenę žmonės kuriems šienauti nėra sveikatos o dirbančių nėra kaime tai geriau neleisti deginti o auginti šabarkštynus ir bausti kad nenupjauna, ar tai išeitis? Jei negalit niekuom padėti tai ir nebauskit.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių