- Algirdas Igorius, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime aptarti pilietinės gynybos klausimai. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos inicijuotoje apskritojo stalo diskusijoje dalyvavę politikai, kariuomenės, šaulių ir savanorių atstovai aptarė, kaip kiekvienas pilietis galėtų prisidėti prie šalies gynybos agresijos atveju.
Diskusijos iniciatorių Seimo Liberalų frakcijos seniūnas sakė, kad Rusijos režimo agresijos Ukrainoje akivaizdoje žmonės labiau ėmė domėtis valstybės saugumu.
„Tačiau šiandien nėra sukurtos sisteminės schemos, kada kiekvienas žmogus kažkokios nelaimės ar agresijos atveju labai aiškiai žinotų, ką jam veikti ir kokios jo konkrečios funkcijos. [Reikia] pabandyti išsiaiškinti, ką reikia padaryti, kad tokia sistema Lietuvoje atsirastų, kad kiekvienas žmogus tai, ką labiausiai išmano ir labiausiai sugeba, galėtų realizuoti ir įgyvendinti, kada to iš tikrųjų reikia valstybei, jos gynybai“, – kalbėjo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.
Diskusijos dalyviai pasigedo institucijų tarpusavio koordinacijos ir visuomenės supažindinimo su pilietinės gynybos ir pasipriešinimo planais. Atsargos majoras Albertas Daugirdas teigia, kad tokiems galimiems atvejams, kai valstybei gali kilti pavojus, reikia ruoštis iš anksto.
„Pirmiausia [gali ruošti] mokyklos, po to visas spektras institucijų, pradedant jėgos struktūromis. Vienas iš variantų paruošti pilietinio pasipriešinimo instruktorius. Tai pats pigiausias būdas – paruoškime per institucijas 500 žmonių, kurie galėtų krizės atveju pradėti mokyti arba skleisti reikalingą informaciją tūkstančiams žmonių. Institucijos, kurios turėtų padėti tautai, piliečiams įeiti į tam tikrą sistemą, įgauti tam tikrų įgūdžių ir žinių, sakyčiau, per 20 metų neatliko savo funkcijų“, – teigia A. Daugirdas.
Prie Krašto apsaugos ministerijos yra įsteigtas Pilietinės gynybos centras. Vadovaudamasi Saulėlydžio komisijos rekomendacijomis ministerija iki mėnesio pabaigos turėtų apsispręsti dėl galimo šio centro panaikinimo.
„Mūsų pagrindinė misija yra kalbėti su mokyklomis ir su švietimo sistemos institucijomis, kad ugdymo procese atsirastų teigiamas požiūris į šalies gynybą. Pilietinio ugdymo vadovėlis yra parengtas 2012 metais. Ten nieko nepateko apie krašto gynybą arba pateko labai mažai.
Kai mes dabar kalbame, kad reikia naujo vadovėlio, sako, kad jau neseniai sutvarkytas. Dabar esame suplanavę parengti priedą prie to vadovėlio, bet tam reikia lėšų“, – sako Pilietinės gynybos centro prie KAM direktorė Danguolė Bičkauskienė.
Šiuo metu parengtų rezervo karių yra daugiau nei 300 tūkst. Jie karo atveju turi atvykti į nurodytus mobilizacijos punktus. Neparengtas rezervas – tai visi nuo 18 iki 55 metų vyrai. O norintys pasirengti karinei gynybai turėtų kreiptis į vietos gynybos štabus, priimami visi nuo 18 iki 38 metų.
„Studentams arba tiems, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, yra jaunesniųjų karininkų vadų mokymai, kurie trunka 3 metus, paprastai vyksta savaitgaliais, juose įgyjama atsargos karininko kvalifikacija.
Taip pat yra Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba, kuri jungia nemažą dalį mūsų visuomenės, tikrai kviečiame prisijungti. Jau dabar nebegalime visų norinčiųjų priimti. Yra Šaulių sąjunga“, – sako Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadas Danas Mockūnas.
Pastarąjį mėnesį į Vilniaus šaulių kuopą kreipėsi įstoti 50 piliečių. Penktadienį jie iškilmingai prisiekė Gedimino pilies bokšte. Tarp naujokų – politikai, verslininkai, teisininkai, ekonomistai, fizikai, elektronikos inžinieriai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas1
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija1
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius2
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai7
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai2
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti4
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Po gaisro sostinėje aplinkosaugininkai pradėjo neplaninį patikrinimą: bendrovė nelaikyta rizikinga
Aplinkosaugininkai dėl Vilniuje kilusio gaisro pradėjo bendrovės neplaninį patikrinimą, skelbima, kad įmonė nebuvo priskirta prie aukštą riziką turinčių objektų. ...
-
„Litexpo“ centre prasideda karjerai ir studijoms skirta paroda
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. ...
-
Lietuvos pasienyje su Baltarusija – jau savaitė be neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija per pastarąją parą neteisėtų migrantų vėl nefiksuota, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...