Atvažiavo sovietų kariškiai

Anot pašnekovo, kariškiai prie Gedimino kalno kėlė didžiulę įtampą pilies bokšte. Juolab kad vėliavos gynėjai nežinojo tikrosios padėties mieste. Tad nenuostabu, kad neatlaikė jauniausių savanorių nervai. Tačiau įtampą, kaip sakoma, išmagnetino V.Minderis, lyg tarp kitko paklausęs: "O kur mes tuos rusus laidosim?"

Tas juodas humoras suteikė drąsos, išvydus išeinančius iš Istorijos ir etnografijos muziejaus kariškius. Tačiau jie nė nemėgino pakilti laiptais į bokštą – sulipo į volgas ir išvažiavo. Paskui juos išriedėjo ir dengtas sunkvežimis. Savanoriai ilgai negalėjo patikėti, kad kariškiai paliko Gedimino pilies bokštą ramybėje.

O kur mes tuos rusus laidosim?

"Vėliau mes sužinojome iš tą naktį Istorijos ir etnografijos muziejuje budėjusio direktoriaus Eugenijaus Skrupskelio, kad kariškiai reikalavo Gedimino pilies bokšto vėliavos, tačiau jis pasakęs, kad nei pilies muziejus, nei bokšte plevėsavusi vėliava nėra jo dispozicijoje. Ir kariškiai, kiek padvejoję, ką daryti, išėjo. Matyt, nenorėjo gaišti laiko dėl vėliavos, o gal ir nebuvo tikri savo pergale", – samprotavo Daugis.

Sausio 13-osios rytą savanorių gretas paliko S.Sasnauskas, nes jis buvo skubiai iškviestas dirbti ligoninėje, kur trūko specialistų. Paryčiais į Gedimino pilį pradėjo eiti užsienio šalių žurnalistai.

"Vietinė žiniasklaida mumis nesidomėjo, – pastebėjo pašnekovas. – Vos prašvitus atėjo šio bokšto muziejui vadovavęs Dainius Trinkūnas ir pasakė, kad nuleistume bokšto vėliavą iki pusės stiebo – šalyje buvo paskelbtas gedulas dėl žuvusiųjų Sausio 13-osios naktį."

Sausio 13-osios pėdsakas

Po istorinės nakties kruvinos dramos buvo oficialiai atkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT). Sausio 13-ąją budėjusiųjų pilies bokšte gretas po pietų papildęs Dailės instituto studentas šaulys Nerijus Treinys jau buvo spėjęs sukurti visą šaulių atributiką, tai jo buvo paprašyta sukurti ir SKAT ženklą. Tą užduotį jis atliko per naktį, o savanorių vadas Jonas Gečas jam pasiūlė darbą SKAT štabe. Nerijus sutiko.

Jis sukūrė pirmuosius Garbės sargybos kuopos uniformos pavyzdžius, kitą Lietuvos kariuomenės padalinių uniformų atributiką, skiriamuosius ženklus, įvairių dalinių vėliavas. Išėjęs iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, dirbo kurdamas Lietuvos statutinių struktūrų pareigūnų uniformų ir skiriamųjų ženklų projektus. Iš krašto apsaugos sistemos N.Treinys pasitraukė 1994 m., tačiau tebekuria istorines karines uniformas televizijos serialams, kino filmams. Šioje srityje jis pasidarbavo BBC seriale pagal L.Tolstojaus romaną "Karas ir taika", lietuviškuose filmuose "Vienui vieni", "Ekskursantė", "Mes dainuosim", "Ledinis bučinys", "Laiškai Sofijai".

"Sunku pasakyti, ar būčiau pasirinkęs tokią savo kūrybos specializaciją – jos link mane pastūmėjo valstybės atkūrimo reikalai, prieš mūsų nepriklausomybę nukreipta sovietų agresija sausį", – teigė N.Treinys, daugybės Lietuvos institucijų ženklų, uniformų, apdovanojimų autorius, pridėjęs savo ranką prie Sausio 13-osios medalio, ordino "Už nuopelnus Lietuvai", atminimo ženklo, skirto Lietuvos kvietimui į NATO.

Ėjo iš rankų į rankas

Ne viena lietuvių karta dainavo: "O kai aš užaugsiu …/ Tai narsiai kariausiu -/ Gedimino pily -/ Trispalvę iškelsiu!" Ir kėlė. Pirmą kartą šią vėliavą – laisvos Lietuvos simbolį, kurį 1918 m. balandžio 25-ąją patvirtino Valstybės Taryba, iškėlė Gedimino pilies bokšte grupė savanorių, vadovaujamų Vilniaus komendanto Kazio Škirpos. Tai įvyko 1919 m. sausio 1-osios vakare. Deja, sostinę užėmę bolševikai sausio 6-ąją nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną.

Lietuvos trispalvė Gedimino pilies bokšte vėl suplevėsavo 1920 m. rugpjūčio 26-ąją, kai į Vilnių sugrįžo Lietuvos kariuomenė, tačiau spalio 9-ąją sostinę jėga užgrobė lenkai, ir lietuviška trispalvė vėl buvo nuplėšta. Po aštuonerių metų, Vasario 16-ąją, kuri sutapo su pirmosiomis J.Basanavičiaus mirties ir nepriklausomybės 10-mečio metinėmis, Vilniaus skautų vadas Pranas Žižmaras su keliais bendraminčiais virš remontuojamos Gedimino pilies naktį iškėlė juodu kaspinu perrištą trispalvę. Žinoma, lenkai ją nuplėšė.

Lietuvai atgavus Vilnių ir dalį jo krašto, 1939 m. spalio 29-ąją trispalvė vėl suplevėsavo virš Gedimino bokšto. Ją iškelė pirmasis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pėstininkų pulkas, skambant bažnyčių varpams ir šaudant patrankoms. Tačiau ir vėl džiūgauta neilgai – prasidėjo pirmoji sovietų okupacija, ir vėliavos nebeliko. 1944 m. balandžio 5-ąją Lietuvos vietinės rinktinės 306-ojo bataliono kariai savanoriai, vadovaujami plk. ltn. P.Grebliausko, vėl iškėlė trispalvę. Deja, ji plevėsavo tik iki gegužės 15-osios. Trispalvė sugrįžo į Gedimino pilies bokštą tik 1988 m. spalio 7-ąją ir plevėsuoja iki šiol.