Quantcast

Įspėja: jei valdžia ir toliau snaus, Lietuva gali likti be mokytojų

„Ieškodami mokytojų, verčiamės sunkiai. Privalome išlaikyti savo licėjaus lygį, todėl kartais net nesinori galvoti apie ateitį, nes, įvertinus esamą situaciją, kai jau beveik nebėra gamtos mokslų mokytojų, tenka pagalvoti apie įstaigos galimybę išlikti“, – kalbėdamas apie esamą mokytojų rengimą ir jų ateitį, kai nebeliks Lietuvos edukologijos universiteto, LRT.lt sako Vilniaus licėjaus vadovas Saulius Jurkevičius.

Jis primena, kad universitetuose, kuriuose būdavo rengiami mokytojai, seniai nebėra programų chemijos, fizikos, biologijos ar matematikos mokytojams. Licėjaus direktorius stebisi, kad į tai nebuvo atsižvelgiama ir buvo rengiami „nišinių“ specialybių mokytojai, kurių mokykloms praktiškai nereikia.

„Mūsų mokykla verčiasi labai sunkiai. Jeigu ir ateityje nebus rengiami mokytojai, ne tik mūsų, bet ir kitų mokyklų egzistencija pakibs ore. Privalome išlaikyti savo licėjaus lygį, todėl kartais net nesinori galvoti apie ateitį, nes, įvertinus esamą situaciją, kai jau beveik nebėra gamtos mokslų mokytojų, tenka pagalvoti apie įstaigos galimybę išlikti“, – atvirai rėžia S. Jurkevičius.

Švietimo ateitis – valstybinės svarbos problema

Vilniaus licėjus veikia kitaip nei dauguma kitų mokyklų. Čia norintiems mokytis privalu laikyti stojamuosius egzaminus ir šią mokyklą renkasi motyvuoti moksleiviai, todėl mokytojų kolektyvui irgi keliami ypatingi reikalavimai.

„Dirbti su motyvuotais ir gabiais mokiniais nėra taip paprasta. Deja, pastaraisiais metais beveik neberandame ir nebesulaukiame mokytojų, kurie būtų tinkamai pasirengę. Bet dar puoselėjame viltį, kad jauni mokytojai užaugs ir kaip pedagogai, ir kaip asmenybės. Jeigu ir toliau nebus aiškių nuostatų, kokie universitetai pajėgūs būtų parengti mokytojus, teks priimti į darbą bet ką, kas išmano fiziką ar matematiką“, – kalba S. Jurkevičius.

Jis taip pat pastebi, kad artėja tas kritinis laikas, kai sovietmečiu studijas baigę ir iki šiol dar dirbę mokytojai pasitrauks, nors ir dabar dar dirba mokytojai, kuriems 65 metai ar net daugiau.

Dabartinės valdžios sprendimus panaikinti Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) prijungiant jį prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), ir čia bei Vilniaus universitete (VU) rengti mokytojus S. Jurkevičius vadina politiniais žaidimais, kurie svarbūs patiems universitetams, siekiant išlikti arba sustiprinti savo pozicijas.

Valstybinės svarbos klausimas – ne gynyba ar ekonomika, o – Lietuvos švietimo ateitis. Todėl apie tai būtina kuo skubiau pradėti kalbėti iš esmės ir nedelsiant spręsti mokytojų rengimo problemas.

„Mano galva, valstybinės svarbos klausimas – ne gynyba ar ekonomika, o – Lietuvos švietimo ateitis. Todėl apie tai būtina kuo skubiau pradėti kalbėti iš esmės ir nedelsiant spręsti mokytojų rengimo problemas. Jiems, matyt, kaip ir medikams, derėtų iškelti sąlygą po studijų kažkiek metų atidirbti Lietuvoje“, – įsitikinęs S. Jurkevičius.

Jeigu valdžia ir toliau trypčios vietoje, jis prognozuoja, kad mokyklos pradės vienos iš kitų atiminėti patyrusius mokytojus, o daliai mokyklų, net ir turinčių pakankamai moksleivių, gali tekti užsidaryti.

Norintys tapti mokytojais nežino, kur stoti

Uždaromo LEU socialinės pedagogikos lektorė ir Socialinių pedagogų asociacijos direktorė Auksė Petruškevičiūtė apgailestauja, kad, jungiant universitetus, būsimiems studentams, norintiems pasirinkti mokytojo profesiją, šiuo metu visiškai neaišku, kur stoti: „Jau įpusėjo sausis. Tie, kas nusprendę tapti vieno ar kito dalyko pedagogais, dabar turėtų žinoti, kokiame universitete bus jų pasirinkto dalyko programa. Tačiau ar kas nors šiuo metu galėtų atsakyti į šį klausimą?“

Ji, kaip ir S. Jurkevičius, įsitikinusi, kad būtina kuo skubiau reformuoti mokytojų rengimą, atsižvelgiant į nūdienos reikalavimus: „Reikėtų, kaip ir užsienio šalyse, rengti mokytojus, kurie po studijų gebėtų dėstyti po kelis dalykus. Bet tokias studijas galėtų rinktis tik labai motyvuoti moksleiviai. O kas dabar iš tų, kurie baigia net pačias stipriausias Lietuvos mokyklas, pasirenka mokytojo profesiją“?

A. Petruškevičiūtė atkreipė dėmesį ir į tai, kad, prijungus LEU prie VDU, visiškai neaišku, kur ir kaip bus rengiami šiuo metu itin paklausūs socialiniai pedagogai. Ši specialybė LEU sulaukdavo norinčių ją įsigyti net sunkmečiu.

„Man jau dabar skambina ir būsimi studentai, ir jų tėvai, o ką aš galiu atsakyti? Vien tai, kad šios specialybės programos gali būti parengtos Kauno, Vilniaus ar Šiaulių universitetuose – didžiulė problema. Ar ryšis vilniečiai išvykti į Kauną? Galų gale, kokie dėstytojai dirbs su būsimais socialiniais pedagogais? Juk šiuo metu daug kas žino LEU dėstytojus. O kur jie atsidurs dar šį rudenį, kol kas niekas nekalba“, – teigia A. Petruškevičiūtė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

MOKYTOJA

MOKYTOJA portretas
Patikėkit, nemotyvuotus mokinius mokyti dar sunkiau, tik priedų nieks nemoka, nes nepriklauso, o gimnazijų mokytojams ir direktoriams ,- prašom, priedas 15- 20 proc.

...

... portretas
Mus gydys slaugės, vaikus mokys valytojos... bet vis vien 'nusipelniusiems' PINIGĖLIŲ bus mažai.

Anonimas

Anonimas portretas
kam tie nekamtike mokytojai ypac tokie kaip kauno ausros gimnazijoje per fizinio lav pamokas vaikai visai nepriziurimi jai atsitinka trauma net namo neisleidzia geriau tokiu mokytoju visai nebutu jei vaikas papraso papildomai paaiskinyi pamoka tai ziuri kaip inenormalu visus juos von is mokyklos
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių