- Donata Motuzaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Diskutuojant dėl Vyriausybės ketinimo ilginti mokslo metų trukmę, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad prie kitų mokslo metų planuojama pridėti iki dviejų savaičių.
Ministerijoje antradienį surengtoje spaudos konferencijoje Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius ragino mokslo metus ilginti visu mėnesiu.
„Jeigu mes turėtume mėnesiu ilgesnius mokslo metus, jūs paskaičiuokite, per 10 metų būtų 10 mėnesių, tai vaikai turėtų dar vienus papildomus apskritai mokymosi metus, tai ilgalaikiame procese matome fundamentalų poslinkį“, – sakė jis.
„Kol kas yra siūlymas ilginti 10-15 dienų visoms grupėms“, – savo ruožtu teigė ministrė.
Ji taip pat pažymėjo, kad dar nenuspręsta, kaip išdėlioti papildomas pamokas.
„Yra daug praktinių dalykų. Aš buvau susitikimuose su Klaipėdos regiono mokyklomis, ir Neringos mokyklos direktorius sako, kad mūsų visi vaikai ir visi tėvai išeina masiškai dirbti vasaros sezono metu, nes tokia yra šito regiono specifika. Todėl tie siūlymai, kurie yra teikiami, kaip galėtų būti ilginami mokslo metai, kaip galėtų tos dienos išsidėstyti, vienas iš variantų ir yra galvoti, ar ilginti birželio mėnesį, ar rugpjūtį, o galbūt mokykla gali pati nuspręsti, kaip tas dienas išdėlioti per mokslo metus“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė ministrė.
Šią savaitę prasideda viešosios konsultacijos regionuose dėl siūlymo ilginti mokslo metų trukmę. Švietimo ir mokslo ministerija mokslo metų ilginimą nurodo tarp priemonių siekiant pagerinti mokinių pasiekimus.
Išdėstant ugdymo programą per ilgesnį laikotarpį, tikimasi, kad sumažėtų krūvis vaikams, jie turėtų daugiau laiko įsisavinti dalykus, o ne „perbėgti“ temas.
Paklausta, kokio rezultato tikimasi pailginus mokslo metus dviem savaitėmis, ministrė antradienį tvirtino, kad tai yra tik viena iš priemonių siekiant kokybės.
„Tikriausiai visi atsakingai suprantame, ką ir bandžiau paaiškinti, kad vieno stebuklingo žingsnio, kaip užtikrinti švietimo kokybę, nėra. Tam reikia tikrai daug veiksnių. Reikia ir ugdymo turinį stiprinti, ir mokytojų kvalifikaciją stiprinti, ir mokyklos veiklos organizavimą stiprinti. Ir viena iš organizavimo formų yra mokslo metų ilginimas. Kai visas kompleksas veiksnių suveiks, tai tikrai turėtų atsiliepti kokybiškesniais pasiekimais“, – aiškino J.Petrauskienė.
Spaudos konferencijoje dalyvavę Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Dovilė Bikelytė, Vilniaus licėjaus direktorius S.Jurkevičius, Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas, vaikų psichiatras Linas Slušnys teigė palaikantys idėją dėl mokslo metų ilginimo. Profesinių sąjungų atstovai į renginį nebuvo pakviesti.
„Lietuvos moksleivių sąjunga, Lietuvos moksleiviai džiaugiasi siekiu sumažinti kasdienį mokymosi ir mokymo krūvį bei namų darbų kiekį, tačiau reikėtų įvertinti ir tai, kad mokslo metų pailginimas dviem savaitėmis neišspręs visų problemų ir ugdymosi kokybė tikrai negerės, jeigu neperžiūrėsime ugdymo programų. Svarbu labai įtraukti ir tėvus, ir mokytojus, ir mokinius, žinoma, ir reikia kalbėti tikrai apie ugdymosi metodus, atnaujinti juos taip, kad jaunam žmogui pateikiama informacija būtų suprantama ir įsimintina“, – kalbėjo D.Bikelytė.
Pasak A.Murausko, ugdymo programa turėtų būti perpus mažesnė, nes vaikai ne įsisavina, o tik „prabėga“ kursą. Tėvų atstovas pabrėžė, kad reikia daugiau dėmesio skirti socialiniam, emociniam intelektui ugdyti.
„Išdalyti tą ugdymo programą, kuri šiandien yra, per truputėlį ilgiau būtų tas pats, kas apnuodytą maistą išdalyti mažesnėmis dozėmis per ilgesnį laikotarpį“, – kalbėjo A.Murauskas.
S.Jurkevičius savo ruožtu nesutiko, kad programas reikia iš esmės keisti: „Tos programos pakankamai šiuo metu funkcionuoja, ir manyčiau, kad būtų didelė klaida jas bandyti keisti, tiesiog pabandykime padaryti tai, ką turime, ir pabandykime tai padaryti ramiai ir be jokių įtampų kėlimo“.
Antradienį pirmoji iš planuojamų dešimties viešųjų konsultacijų su mokyklų bendruomenėmis ir nevyriausybinių organizacijų atstovais vyksta Alytuje. Vėliau konsultacijos vyks Marijampolėje, Utenoje, Panevėžyje, Telšiuose ir kituose miestuose.
Siūlymas ilginti mokslo metus numatytas Vyriausybės programos įgyvendinimo plane.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: į gydymo įstaigą kreipęsis vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės3
Į gydymo įstaigą kreipęsis Lietuvos ir Izraelio pilietybes turėjęs vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės, skelbia „15min“. ...
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną4
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks3
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...