Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, prokuratūros vertinimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė tam tikras teisės normas, nemotyvavo savo išvadų, dėl ko skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.

Prokuratūros pozicija grindžiama prokurorų atranką reglamentuojančiomis Prokuratūros įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo bei kitų teisės aktų normomis.

„Vadovaujantis jomis, pasirašydamas skundžiamą įsakymą ir paskirdamas M. Jovaišą į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas generalinis prokuroras veikė teisėtai ir pagrįstai, realizuodamas jam suteiktą diskrecijos teisę bei neperžengdamas jos ribų“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Ši pozicija grindžiama ir teismine praktika, kuri susiformavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijai išnagrinėjus analogišką savo esme bylą 2017 metais, skirdamas asmenį į pareigas generalinis prokuroras turi diskrecijos teisę ir nėra saistomas Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos išvadų.

Pateiktą apeliacinį skundą šioje administracinėje byloje prokuratūra prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Šią bylą inicijavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Irmantas Mikelionis. Jis prašė teismo įpareigoti Generalinę prokuratūrą remiantis Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos išvada paskirti į šias pareigas pareiškėją, t.y. patį I. Mikelionį.

Spalį Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad generalinio prokuroro 2016 metų liepos 29 dienos įsakymas neatitinka lygiateisiškumo, skaidrumo ir kitų principų, esminių individualaus administracinio akto turinio reikalavimų, nėra tinkamai motyvuotas, todėl pripažintas neteisėtu.

Teismo sprendime pažymima, kad valstybės institucija turi užtikrinti skaidrumą ir jos priimamų sprendimų aiškumą ir pagrįstumą ne tik išoriniuose santykiuose, bet ir vidiniuose tarnybiniuose santykiuose. Nepakankamas priimamų sprendimų skaidrumas ir patikimumas sukuria prielaidas kvestionuoti priimamus sprendimus dėl jų subjektyvumo, nevienodo asmenų traktavimo, turi neigiamos įtakos institucijos reputacijai.

Pasak teismo, panaikinus įsakymą, prokuratūrai kyla pareiga iš naujo spręsti klausimą dėl asmens paskyrimo į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pirminėje atrankoje į Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas dalyvavo penki asmenys, papildomos atrankos metu buvo įvertintas dar trijų asmenų tinkamumas eiti šias pareigas.

Į Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas taip pat pretendavo dabar šio departamento pavaduotoju dirbantis Rimvydas Valentukevičius, Vilniaus apygardos prokuratūroje dirbantis prokuroras ir Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas Julius Rėksnys, Vidaus tyrimų skyriui dabar vadovaujantis Raimondas Petrauskas bei Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vadovas bei prokurorų profesinės sąjungos pavaduotojas Stasys Kasiulis.

Daugiausia balų atrankoje surinko I. Mikelionis ir J. Rėksnys, o M. Jovaiša dalyvavo papildomoje atrankoje. Tinkamiausiais buvo pripažinti I. Mikelionis ir J. Rėksnys, surašyta išvada buvo pateikta generaliniam prokurorui. Tačiau generalinis prokuroras nepriėmė sprendimo dėl tinkamiausiu pripažinto kandidato ir pradėjo papildomą atranką. Į ją geriausiai pasirodę prokurorai nebuvo pakviesti. Po šios atrankos tinkamiausiu kandidatu pripažintas M. Jovaiša.

Ilgametis organizuotų nusikaltimų ir korupcijos bylų prokuroras I. Mikelionis yra išsiųstas dirbti į Moldovą, jis padės šiai šaliai kovoti su šiais nusikaltimais.