„Priklauso labai nuo situacijos kiekvienoje šeimoje, bet aš vis tiek labiau ginčiau vaikų teises. Vaikui ilgai laukti, kol tėvai apsigalvos, ar ilgai galvos – nori taisytis, nenori taisytis, yra labai ilgu. Todėl turėti kuo įmanoma trumpesnį laiką yra geriau“, – po Seime vykusių klausymų dėl įvaikinimą pagreitinančių pataisų antradienį BNS sakė E.Žiobienė.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose aptartos prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlomos Civilinio kodekso pataisos, kurios numatytų galimybes tėvams nesirūpinant leisti greičiau įsivaikinti vaikus, kad jie „nestrigtų“ globos namuose. Taip pat nagrinėtos dar praėjusią kadenciją socialdemokratės Rimantės Šalaševičiūtės registruotos su vaikų teisėmis susijusios Civilinio kodekso pataisos.

Prezidentės pataisos numato, kad tėvams nesitaisant savivaldybėse veikiantys vaiko teisių apsaugos skyriai turėtų po dviejų mėnesių nuo vaiko paėmimo iš šeimos kreiptis į teismą dėl laikino tėvystės teisių ribojimo. Tėvams nepasitaisius dar per 12 mėnesių, jų tėvystės teisių ribojimas galėtų tapti nuolatinis, tad vaikai galėtų būti įvaikinami.

Pagal R.Šalaševičiūtės projektą, ieškinį dėl laikino tėvų valdžios apribojimo vaiko teisių apsaugos institucija turėtų teikti, jei per pusę metų neišnyktų aplinkybės, dėl kurių vaikui buvo nustatyta laikinoji globa.

E.Žiobienės teigimu, vaikui palankesni kuo trumpesni terminai dėl tėvų valdžios ribojimo, kai šie nenori keisti gyvenimo būdo, tačiau jiems rodant realias pastangas, būtų verta išlaukti ilgesnį laiką, nes priklausomybių gydymas užtrunka. Blogiausia situacija, pasak jos, kai vaikai daug kartų kilnojami iš šeimos į laikinąją globą ir atgal.

„Jei yra teigiamas poslinkis šeimoje, tada (verta) leisti galimybę pratęsti laikiną globą, nes priklausomybių gydymas kartais užtrunka, medikai teigia, kartais net 18 mėnesių. Bet jei tikrai tai vyksta, matomas postūmis, kad šeima keičiasi, labai svarbu leisti jiems taisytis“, – kalbėjo vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

„Aš esu labai prieš daugkartinius vaikų paėmimus ir vėl grąžinimus atgal. Šeima užgėrė, vėl paimam, ir po kiek laiko vėl grąžinam atgal. Turėtų būti akivaizdu, kad taisymasis yra matomas, ir, jei yra galimybė, grąžinti į pasitaisiusią šeimą, o ne tą, kurį bando taisytis“, – pridūrė E.Žiobienė.

R.Šalaševičiūtės pataisomis Civiliniame kodekse būtų įrašyta, kad asmenys, kurie yra teisti už tyčinę nusikalstamą veiką, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, taip pat teisti už kitą nusikalstamą veiką, jeigu teistumas neišnykęs arba nepanaikintas, įtėviais tapti negalėtų, nebent išskirtiniais atvejais.

E.Žiobienė sakė remianti šį siūlymą, nors komitete išsakyta nuomonių, kad gali kilti situacijos, kai draudimas įsivaikinti dėl galimo įtėvio teistumo būtų prieš vaiko interesus – pvz., motinai su vaikais sukūrus šeimą su vyru, kuris nors anksčiau teistas, yra iš esmės pasitaisęs.

„Pasiūlyta neleisti įsivaikinti teistiems už tyčinius nusikaltimus, kur akivaizdžia žmogaus tyčia padaryti nusikaltimai, toks žmogus įvaikintoju galėtų būti tik išimtiniais atvejais. Manau, tikrai neverta tokiems žmonėms tapti įvaikintojais“, – pataisai pritarė E.Žiobienė.

Prezidentės teikiamas Civilinio kodekso pataisas, kuriomis šalies vadovė sako norinti pagreitinti įvaikinimą, ketinta priimti per neeilinę sesiją praėjusią savaitę, tačiau procesą sustabdė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, argumentuodamas, kad pataisas reikia koreguoti, suderinti skirtingus straipsnius. Tam buvo surengti klausymai.

Prezidentės pateiktas įstatymų paketas, be kita ko, vėlintų ir galinčių įsivaikinti amžių (nuo 50 iki 55 metų), atleistų įsivaikinti norinčius asmenis nuo žyminio mokesčio teisme, įpareigotų tarnybas operatyviau reaguoti į vaikams grėsmingas situacijas, reglamentuotų budinčio globėjo institutą, ilgesnes atostogas įtėviams ir kitus su vaikų saugumu susijusius klausimus.