Žmonių buvo klausiama apie požiūrį į penkis Europos Komisijos pristatytus Europos Sąjungos (ES) ateities raidos scenarijus.

78 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų sutiko arba visiškai sutiko su teiginiu, kad Europos Sąjungos šalys turėtų kur kas glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje, sprendžiant bendrus saugumo, politinius ir ekonominius iššūkius. Tai labiausiai lietuvių palaikomas ES raidos scenarijus.

Su šiuo teiginiu nesutiko 6 proc., o nuomonės neturėjo 16 proc. respondentų.

„Kitaip nei kai kuriose Vidurio Europos šalyse, Lietuvoje narystė Europos Sąjungoje yra traktuojama ir greičiausiai visada buvo traktuojama kaip daugiau nei tik ūkinė sąjunga. ES ir NATO dažniausiai traktuojama kaip saugumo garantas Lietuvai“, - žurnalistams sakė apklausą pristatęs Vilniaus politikos analizės instituto Europos saugumo programos direktorius Simas Čelutka.

Lietuviai suvokia, kad integracijos reikia tikrai ne tik ekonominėse ar monetarinėse srityse, bet visose, nes šiuolaikiniai politiniai, globalūs iššūkiai reikalauja ir globalaus atsakymo.

ES pareigūnus diskutuoti apie pokyčius paskatino „Brexit“, migracijos krizė ir bendrijoje augančios populizmo tendencijos.

„Kaita yra neišvengiama. Scenarijai buvo paskelbti labai laiku tam, kad susivoktume kiekvienoje Europos šalyje. (...) Tai yra paskatinimas mąstyti, kas yra ES ir ką tai reiškia kiekvienai šaliai“, - teigė instituto direktorė Virginija Būdienė.

Apklausti lietuviai taip pat palaikė Europos Komisijos siūlymą peržiūrėti ir apkarpyti darbotvarkę, pagrindinį dėmesį skiriant toms sritims, kuriose akivaizdžiai gali būti naudos. Tarp tokių sričių yra technologinės inovacijos, prekyba, saugumas, imigracija, sienų kontrolė ir gynyba.

Pagal tokį scenarijų ES atsitrauktų iš kitų sričių – regioninės plėtros, sveikatos, darbo ar socialinės politikos, palikdama jas nacionalinėms valdžios institucijoms.

Su teiginiu „Europos Sąjunga turėtų sumažinti sprendžiamų klausimų skaičių, tačiau priimtus sprendimus įgyvendinti kur kas efektyviau“ sutiko arba visiškai sutiko 50 proc. apklaustųjų, 36 proc. neturėjo nuomonės, o nesutiko - 14 procentų.

Lietuviai labiausiai nepalaiko kelių greičių Europos scenarijaus, kai norinčios daugiau suvereniteto šalys galėtų nebendradarbiauti su Bendrija tais klausimais, kuriais nenori.

Su tokia ES vizija nesutiko arba visiškai nesutiko 46 proc. apklaustųjų, 28 proc. neturėjo nuomonės. Su ja sutiko 26 procentai.

„Lietuviai suvokia, kad integracijos reikia tikrai ne tik ekonominėse ar monetarinėse srityse, bet visose, nes šiuolaikiniai politiniai, globalūs iššūkiai reikalauja ir globalaus atsakymo“, - sakė S.Čelutka.

Europos Komisija taip pat siūlė tęsti dabartinę ES politiką arba nustatyti, kad bendrijos veikla apsiribotų tik ekonominiais klausimais.

Visuomenės apklausą Vilniaus politikos analizės instituto užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Balandžio 18 - 25 dienomis buvo apklausti 511 Lietuvos gyventojų.