Iš viso iš Lietuvos išvyko 870 tūkst. žmonių. Tai oficiali statistika. Galima konstatuoti, kad valdžių kuriamos programos, strategijos ar net portalai, kurie, esą, turėtų sugrąžinti emigrantus – pavėjui išleisti pinigai. Aišku ir tai, kad visų spalvų vyriausybės tik kalbėjo apie emigracijos mastus, tačiau taip ir nesurado recepto, kaip ją suvaldyti. Ką kalbėti apie emigrantų susigrąžinimą, kai po studijų Lietuva neišgali sulaikyti neišvažiavusių jaunų specialistų. Kalbama ne apie nekvalifikuotus darbuotojus, o apie žmones, į kuriuos valstybė investuoja didžiulius pinigus ir praranda ne tik juos, bet ir jaunus žmones. Akivaizdus to įrodymas – medikai, nors ne visi tampa tikrais gydytojais, iš Lietuvos jie traukiasi dar būdami rezidentais.

Būsimieji gydytojai studijuoja dešimt ir daugiau metų. O gydymo įstaigose atliekančiųjų rezidentūrą statusas dvejopas, jie ir studentai, ir gydytojai, nes kol kas dar gydo su vyresniųjų kolegų priežiūra. Rezidentų pajamos – minimalus atlyginimas (380 eurų) ir stipendija (beveik tokio pat dydžio). Pastaroji mokama tik studijuojant valstybės apmokamoje vietoje. Jei už mokslus moki pats – nuo ketverių iki šešerių metų rezidentūros laikotarpį taip ir lieki su minimalia alga kišenėje. Tiesa, pinigais dar gali prisidėti gydymo įstaigos, tačiau paprastai tą suinteresuotos daryti tik esančios rajonuose, taip siekiančios pritraukti specialistų.

„Būna gydymo įstaigoje administracija pasako, vyresni gydytojai pasako, kad jūs gaunat ir algą, ir stipendiją ir jūs gaunat maždaug 660 eurų į rankas ir čia yra visiškai pakankami, nes ką tik baigęs gydytojas po tų 3-5 metų gauna panašiai“, – sakė skubios medicinos jaunesnysis gydytojas rezidentas Andrius Černiauskas.

Paradoksalu, bet po rezidentūros gydytojo pajamos gali net ir sumažėti, nes nebemokama stipendija.

„Liūdina tai, kad baigus rezidentūrą, kai kurioms specialybėms netgi sumažėja atlyginimas. Tai reiškia, kad tu 10 metų mokeisi: 6 metus universitete, paskui, tarkim, 4 metus rezidentūroje ir atlyginimas netgi kai kuriem specialistams netgi nukrenta“, – situaciją nupasakojo jaunesnysis gydytojas rezidentas Justinas Bacevičius.

Skubios medicinos pagalbos gydytojas rezidentas Paulius Gaigalas, už naktinius budėjimus gaunantis po kelis eurus, sako besijaučiantis pigia darbo jėga: „Už 12 valandų darbą naktį gaunu kažkur apie 7-9 eurus.“

Jauni medikai supranta, kad norint išgyventi, po rezidentūros jiems teks dirbti pusantro, ar net dviem etatais skirtingose įstaigose. Gydytojas Dainius Jakučionis sako turintis keturis darbus.

„Kaip šeimos gydytojas dirbu vienoj įstaigoj. Kiti 3 darbai – psichoterapinis konsultavimas, dėstymas universitete ir paskaitų vedimas paaugliams apie lytiškumą“, – sakė gydytojas.

Gydytojai rezidentai jaučiasi skriaudžiami ir dėl socialinių garantijų.

„Stipendija neįsiskaito į mūsų pajamas. Tai mes, sakykim, tos savo ateities, pensijos ir kitų socialinių garantijų turime perpus mažiau, jeigu žiūrėsime finansiškai“, – sakė jaunesnioji gydytoja rezidentė Erika Šalčiūtė.

Santariškių klinikose rezidentūrą atliekantys ir jau gydantys medikai pasigenda elementaraus dėmesio. Nori atlikti praktiką gydymo įstaigoje? Tavo specialybei reikiamą įrangą įsigyk pats.

„Va, sakykim, statoskopas arba jeigu man reiktų neurologinio plaktuko, o jo reikia, tai mes patys perkam. Kraujospūdžio aparatai, pulsoksimetras, patikėkit, kainos – dešimtimis eurų. Visos aprangos. Mums darbovietė aprangų neteikia. Skalbimo paslaugų irgi neteikia, o jūs suprantat, kad mes dirbam su infekuotais skysčiais, krauju ir panašiai. Mes juos nešam namo ir skalbiam“, – apie kasdienybę pasakojo A. Černiauskas.

Sveikatos apsaugos viceministras, kaip tradiciškai tai daro valdžios žmonės tokiais atvejais – stebisi ir žada domėtis, kodėl gydymo įstaigos rezidentams nesuteikia darbui būtinos įrangos ir paslaugų.

„Tų įstaigų, kurios priima rezidentus, atsakomybė yra aprūpint rezidentą visom reikalingomis darbo priemonėmis“, – sakė sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas.