Vyriausybė posėdyje antradienį pritarė pataisoms, pagal kurias valstybės tarnyboje neliktų pareigybių kategorijų, keistųsi priedų mokėjimai.

Atsisakys priemokų

Pataisas teikusi Vidaus reikalų ministerija (VRM) teigia, kad pataisos leistų iš pagrindų pertvarkyti valstybės tarnybos sektorių.

„Vienas iš svarbiausių elementų – naujovės, numatančios valstybės tarnybos depolitizavimą. Jos leis užkirsti kelią politiniams vadovams daryti įtaką tarnautojų priėmimui, vertinimui, karjerai. Šie dalykai priklausys nuo sugebėjimų, kompetencijos ir darbo rezultatų, bet ne nuo vadovų simpatijų, antipatijų ar nuotaikos“, – VRM pranešime cituojamas vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

Anot jo, siūloma atsisakyti dažnai kritikos viešojoje erdvėje sulaukiančių priemokų už papildomų užduočių atlikimą ir įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, išplėsti tarnybinių nuobaudų spektrą, nustatyti naują nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas.

Pagal VRM teikiamas Valstybės tarnybos ir kitų įstatymų pataisas, būtų įtvirtinamas kompetencijų modelis, jis būtų taikomas tiek atrenkant, tiek vertinant, tiek ugdant valstybės tarnautojus. Dvejus metus iš eilės įvertinus kompetencijas kaip neatitinkančias reikalavimų, būtų siūloma tarnautoją arba perkelti į lygiavertę ar žemesnę pareigybių grupę, arba atleisti iš pareigų.

Tam tikroms pareigybių grupėms numatoma nustatyti galimų pareiginių algų intervalą. Taip pat siūloma valdininkus skatinti papildomais mokymais, laisvomis dienomis ar darbo laiko trumpinimu, o už išskirtinį indėlį būtų mokamas iki dviejų atlyginimų dydžio priedas.

„Palyginti su priedais už kvalifikacinę klasę, kurie esamoje sistemoje atliko kintamosios darbo užmokesčio dalies funkciją, vienkartinis mokėjimas pranašesnis tuo, kad darbdaviui nėra įsipareigojimo ir toliau mokėti nustatytą priedą, suėjus kalendoriniams metams, už kuriuos vertinama veikla, savo ruožtu tarnautojas turi parodyti išskirtinius rezultatus ir tuomet gali pretenduoti į piniginį paskatinimą (...). Siūloma įtvirtinti, kad aptartam paskatinimui įstaiga galėtų skirti ne daugiau kaip 3 procentus įstaigos darbo užmokesčiui skirtų asignavimų“, - aiškina ministerija.

Vertinant valstybės įstaigų vadovų veiklą siūloma įtvirtinti modelį, kad vadovo veiklą vertina jo tiesioginis vadovas, kolegos ir pavaldiniai. Taip pat siūloma nustatyti, kad visų įstaigų vadovai galėtų būti skiriami į tas pačias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Tarp naujovių - ir prievolė (vietoj galimybės) įstaigai išieškoti žalą iš ją sukėlusio valstybės tarnautojo.

Vadovus skirs kadencijai

Vyriausybė posėdyje antradienį pritarė, kad visi biudžetinių įstaigų vadovai į pareigas būtų skiriami ne neribotam laiko, o kadencijoms.

Siūloma vadovams, kuriems šiuo metu kadencijos nenumatytos, nustatyti ketverių metų kadencijas. Pareigas jie galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Antrai kadencijai vadovai galėtų būti skiriami be konkurso, jei jų veikla vertinama gerai ar labai gerai.

Šiuo metu Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovams ketverių metų kadencijos yra nustatytos Vyriausybės įstatymu, o kai kurių kitų biudžetinių įstaigų vadovams (pavyzdžiui, teatrų, koncertinių įstaigų vadovams, daugumai gydymo įstaigų vadovų) nustato specialieji įstatymai, tačiau kadencijos nėra numatytos visiems biudžetinių įstaigų vadovams. Pavyzdžiui, jos netaikomos mokyklų vadovams.