Quantcast

Dėl gelbėjimo įrangos lėktuve ˜– skirtingos versijos

  • Teksto dydis:

Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro viršininkas komandoras Artūras Andrušaitis penktadienį pareiškė, kad į Baltijos jūrą nukritusiame lėktuve galėjo nebūti visų reikalingų gelbėjimosi priemonių.

Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro viršininkas komandoras Artūras Andrušaitis penktadienį pareiškė, kad į Baltijos jūrą nukritusiame lėktuve galėjo nebūti visų reikalingų gelbėjimosi priemonių.

Lietuvius išlydėjęs švedų oro uostas vadovas su tokiais svarstymais nesutinka, sakydamas, kad nelaimę patyrusiame orlaivyje buvo gelbėjimosi plaustas ir kostiumai.

Komandoras A.Andrušaitis žurnalistams penktadienį sakė, kad lietuvių pilotų šeštadienį ieškoję gelbėtojai padarė viską, ką galėjo.

„Pirmomis valandomis (buvo) penki orlaiviai. Jeigu žmonės būtų tikrai buvę paviršiuje su gelbėjimosi liemenėmis, ryškiomis, oranžinėmis gelbėjimosi liemenėmis, jie tiktai būtų buvę (pastebėti). Sakė, turėjo gelbėjimosi plaustą. Niekas dabar negali patikslinti to, kol nebus atlikta apžiūra, ar yra. Išsipūtusio gelbėjimosi plausto, kuris suveikia automatiškai dešimties metrų gylyje, nebuvo rasta. Aš manau, kad Lietuva padarė tikrai viską, kad būtų suteikta pagalba šitiems žmonėms, jeigu jiems būtų pavykę išlipti, iššokti iš to lėktuvo“, - Vyriausybėje kalbėjo centro vadovas.

„Taip, aš darau prielaidą, kad to plausto galėjo nebūti. Kadangi pagal pirminę informaciją įgula turėjo gelbėjimosi liemenes, išgyvenimo kostiumus ir plaustą. Kaip paaiškėjo jau operacijos eigoje, išgyvenimo kostiumų lėktuve nebuvo, nors informacija atėjo iš abiejų pusių, kad jie buvo (...). Paaiškėjo susirišus su avialinijų direktorium - pradėjome tikslinti, ar tikrai buvo. Atsakymas buvo neigiamas. Dėl plausto belieka vėl spėlioti ir daryti prielaidas, nenoriu šito akcentuoti, mano atsakymas turbūt būtų toks“ , - teigė komandoras.

Lietuvių pilotus paskutinis matęs Kattlebergo oro uosto Geteborge vadovas Kjelas Brattforsas savo ruožtu teigė, kad lietuviai turėjo gelbėjimosi įrangą, su kuria vandenyje galima išbūti iki šešių valandų.

„Jie lėktuve turėjo vieną valtį ir du gelbėjimosi kostiumus. Su šiais vandenyje galima išbūti maždaug penkias - šešias valandas“, - telefonu iš Švedijos BNS sakė K.Brattforsas.

Orlaivio savininkės įmonės „Klaipėdos avialinijos“ direktorius Viktoras Šišniauskas BNS taip pat teigė, kad laive buvo plaustas ir du išgyvenimo kostiumai.

Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs orlaivis „An-2“ su patyrusiais lietuviais pilotais virš Baltijos jūros dingo šeštadienio popietę. Antradienį lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne. Ketvirtadienį nustatyta, kad orlaivyje yra vieno piloto kūnas.

Vyriausybė penktadienį nusprendė orlaivį iškelti. Kelios komisijos pradėjo tyrimą dėl šio incidento ir gelbėjimo operacijos.


Šiame straipsnyje: An 2lėktuvasBaltijos jūra

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių