- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Darbuotojai nežino, su kokiomis sveikatai pavojingomis medžiagomis susiduria
-
Darbuotojai nežino, su kokiomis sveikatai pavojingomis medžiagomis susiduria
-
Darbuotojai nežino, su kokiomis sveikatai pavojingomis medžiagomis susiduria
-
Darbuotojai nežino, su kokiomis sveikatai pavojingomis medžiagomis susiduria
-
Darbuotojai nežino, su kokiomis sveikatai pavojingomis medžiagomis susiduria
Daugelis dirbančiųjų, to nežinodami, nuolat susiduria su pavojingomis medžiagomis ir tinkamai nuo jų neapsisaugo.
Tokią išvadą antradienį surengtoje konferencijoje paskelbė Valstybinė darbo inspekcija, pristatydama Europos dvimetę kampaniją „Saugi darbo vieta. Efektyvus pavojingų medžiagų valdymas“, rašoma pranešime.
„Pavojingos medžiagos – tai ne tik cheminės medžiagos, bet ir darbo proceso metu išsiskiriantys teršalai, ir natūralios kilmės medžiagos: įvairios dulkės, biologinės medžiagos. Pavojingos medžiagos darbe gali sukelti įvairių sveikatos problemų ir ligų, taip pat grėsmę saugai“, – teigė Nerita Šot, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) ryšių punkto Lietuvoje koordinatorė.
Specialistės teigimu, itin didelis dėmesys kampanijos metu bus skiriamas supratimui apie pavojingas medžiagas bei jų paplitimą didinimui ir supažindinimui su efektyvaus valdymo principais, bus rengiami seminarai, konferencijos, platinama EU-OSHA parengta informacinė medžiaga, skelbiami Europos geros praktikos apdovanojimai.
Chemijos mokslų daktaras Jonas Kiuberis laboratorijoje surengtoje konferencijoje pademonstravo, kiek ir kokių pavojingų medžiagų yra įprastų, daugybės profesijų atstovų darbe kasdien naudojamų priemonių sudėtyje.
„Kaip pavyzdį galiu pateikti kelias pavojingas medžiagas. Sveikatai pavojingi yra plaukų dažuose esantis resorcinolis, statybiniuose klijuose esantis metileno disocianatas, paviršių valikliuose esantis aminoetanolis ir taip toliau. Tokių medžiagų neigiamas poveikis gali pasireikšti per odą, gali pažeisti akis, virškinimo traktą, kvėpavimo takus, o patekusios į kraujotaką gali sukelti mažakraujystę. Tačiau svarbiausia prisiminti, kad pavojingos medžiagos gali sukelti rimtų sveikatos problemų, kai su jomis dirbama kasdien, dideliais kiekiais ir nesilaikant saugaus darbo reikalavimų“, – pabrėžė mokslų daktaras.
Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros atlikti tyrimai rodo, kad ne mažiau kaip ketvirtadalį darbo laiko 17 proc. žmonių Europoje susiduria su cheminėmis medžiagomis, o 15 proc. žmonių dirba aplinkoje, kurioje kvėpuoja dūmais, garais, milteliais, dulkėmis.
„Labai svarbu saugoti ne tik savo, bet ir kolegų sveikatą, laikytis būtinų saugos darbe taisyklių. Dėmesio darbuotojų saugai niekad nebus per daug, nesvarbu, ar tai būtų kontrolė, globa, prevencija ar draugiškas paraginimas“, – sakė chemikas.
„Šiais metais Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną – balandžio 28-ąją – pirmą kartą oficialiai minėsime ir Lietuvoje. Tai galimybė atkreipti dėmesį į tai, kaip svarbu rūpintis savo bei kolegų sveikata ir saugumu darbe. Tikimės, kad Valstybinės darbo inspekcijos vykdomos informavimo ir konsultavimo priemonės paskatins darbdavius ir darbuotojus įgyvendinti ir įtvirtinti saugaus darbo kultūrą. Juk atsargumas nekainuoja nieko, o neatsargumas gali atsieiti labai brangiai“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. Anot jos, nors nelaimingų atsitikimų darbe mažėja, sunkių sužalojimų skaičius išlieka toks pat, todėl būtina imtis priemonių.
Lietuvos Respublikos Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius informavo, kad Lietuvoje kasmet apie 4000 žmonių patiria nelaimingus atsitikimus darbe, iš jų iki 200 žūsta arba sunkiai susižaloja, o per šiuos metus darbe žuvo net 12 žmonių, per praėjusią savaitę darbe sunkiai sužaloti trys darbuotojai. Net ketvirtadalis darbuotojų žalą patiria dėl darbo saugos taisyklių nepaisymo.
„Priežasčių susirūpinti tikrai yra, nes pagal sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų statistiką Europoje esame vieni paskutiniųjų. Tai laikas, kai reikia peržiūrėti, kas yra atlikta, o ką būtina tobulinti. Valstybinė darbo inspekcija nuosekliai dirba, informuodama apie prevencines priemones, geresnį darbo organizavimą", – sakė jis.
J. Griciaus teigimu, žūtys darbe kainuoja brangiai visomis prasmėmis – tai ne tik žmogiškosios netektys ir kančios, bet ir didėjančios išlaidos sveikatos priežiūros sistemai bei papildomos išlaidos pačioms įmonėms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai4
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...