Verslininkas įsitikinęs, kad jo sekimas prasidėjo tuomet, kai koncernas įsigijo žiniasklaidos priemonę, o paties VSD dokumento apie „MG Baltic“ įtaką paviešinimą vadina bandymu „nugesinti“ prezidentei Daliai Grybauskaitei nepalankią susirašinėjimo su buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu istoriją. 

„Nemalonus jausmas, kai tave paverčia klounu“, – interviu LRT.lt sakė D. Mockus, paklaustas, koks jausmas, kai jo vadovaujamam koncernui yra metami kaltinimai siekiu užvaldyti valstybę.

Verslininkas kategoriškai atmeta VSD pažymoje pateiktą informacija, kad „MG Baltic“ siekė kištis į politinius procesus valstybėje ar net kurti savo partijas, o žvalgybos dokumente akcentuojamą koncernui priklausančios statybų bendrovės „Mitnija“ sėkmę viešuosiuose konkursuose vadina manipuliacija skaičiais.

„MG Baltic“ prezidentas D. Mockus interviu tvirtino nesieksiantis veltis į viešųjų ryšių karą prieš VSD, o į paviešintą pažymą reaguos teisinėmis priemonėmis. Koncerno vadovas, kitaip nei jo buvęs bendražygis Raimondas Kurlianskis ir žurnalistas Tomas Dapkus, liudyti parlamentinį tyrimą atliekančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui neketina.

– Ar paviešinta VSD pažyma apie „MG Baltic“ įtaką Jums buvo staigmena?

– Tai buvo nemaloni staigmena, nes tai, kad specialiosios tarnybos arba Valstybės saugumo departamentas skelbia išvadas viešai, kai ta informacija nuteka ir kai toje informacijoje vieninteliai minimi žmonės yra „MG Baltic“ atstovai ir su „MG Baltic“ susiję žmonės, kelia klausimų. Dėl to mes savo pirmajame pareiškime sakėme, kad tai yra daugiau negu keista, nes turime viešųjų ryšių karą, pradėtą Saugumo departamento. Mes su mokesčių mokėtojų išlaikoma struktūra, kurios užduotis, žinome, kokia yra, kuri verslo struktūrai skelbia viešus kaltinimus viešam aptarimui, į karą nesiveliame. Turime vieną priemonę – daryti atsaką teisinėmis priemonėmis, ką ir darome. Pateikėme ieškinį teismui.

– VSD pažymoje, dėl kurios kreipėtės į teismą, rašoma apie 2005–2006 m. laikotarpį, kai „MG Baltic“, nors dalis pažymos yra užtušuota, galima suprasti, esą suskaldė Artūro Zuoko vadovaujamą Liberalų ir centro sąjungą (LiCS) ir įkūrė visiškai koncerno kontroliuojamą Liberalų sąjūdį. Ar minėtu laikotarpiu bendravote su LiCS vadovais, partijos nariais?

– Aš asmeniškai nebendravau. Gintarą Steponavičių ir Petrą Auštrevičių aš pažįstu iš studijų laikų, bet mes nei politiniame gyvenime nedalyvaujame, nei esame partiniai, nei juolab dalyvavome liberalų tarpusavio aiškinimesi. Tuo metu, noriu priminti, buvo garsūs skandalai, susiję su „abonento partija“ ir jos veikla Vilniaus mieste. Tai, be abejonės, kritikuojamas visagalis meras ir partijos vadas buvo labai nelaimingas, nepatenkintas, ir dabar ta kritika yra konvertuojama į tai, kad, suprask, dėl priešiškos žiniasklaidos veikimo jis neteko ir partijos, ir miesto mero pozicijos.

Nebuvau liberalų santykių aiškinimosi dalyvis. Mes visada rėmėme, aš asmeniškai pervedu savo 1 procentą (gyventojų pajamų mokesčio – LRT.lt) liberalams, bet dėl to, kad tai yra liberalių vertybių, dešiniojo sparno partija.

Verslininkų darbas yra pinigų rinka. Mes turime tiek užduočių, kad jau į politikų virtuvę, į politines rietenas ir į politikų rinką įlįsti neturime nei jėgų, nei prasmės.

– Kaip vertinate žvalgybos duomenis, kad esą politinių partijų restruktūrizacija „MG Baltic“ rankomis buvo vykdoma, siekiant eliminuoti tuometinius Jūsų konkurentus Vilniuje? Galima spėti, kad VSD pažymoje kalbama apie „Rubicon Group“ tuometinį vadovą Andrių Janukonį.

Verslininkų darbas yra pinigų rinka. Mes turime tiek užduočių, kad jau į politikų virtuvę, į politines rietenas ir į politikų rinką įlįsti neturime nei jėgų, nei prasmės.

– Man atrodo, kad versle ir ypatingai tokiu ilgu laikotarpiu lengva padaryti pasekminius priežastinius ryšius. Versle konkuruoja verslo grupės, bet noriu paklausti – kur tuo metu buvo „Rubicon“ ir kur „MG Baltic“ įmonės? Mes net neturėjome konkurencinių objektų, mes nedirbome nė vienoje rinkoje kartu ir nekonkuravome. Jie juk valdė šilumos ūkį. Galima sakyti, kad jiems bandėme kažkuo pakenkti, bet kas mums iš to, jeigu mes nekonkuruojame? Tai yra absoliutus nonsensas. Jie turėjo pasirašę sutartį su tuometiniu miesto meru 15 metų koncesijos sutartį, tai noriu priminti, kad jie ją ir įvykdė. Prie ko čia „MG Baltic“ interesas? Skirtingai nuo „Rubicon“, mes niekada neturėjome jokių garantuotų rinkų, mes visada dirbome konkurencinėse rinkose.

– Grįžkime prie politinių partijų. Pasak VSD, būtent „MG Baltic“ nutarė, kas turėtų vadovauti Liberalų sąjūdžiui 2006 m. Sakėte, kad esate pažįstami su pirmuoju minėtos partijos pirmininku Petru Auštrevičiumi. Ar su juo bendravote nuolat?

– Galiu pakartoti, kad mes su P. Auštrevičiumi esame pažįstami nuo universiteto laikų, kai P. Auštrevičius buvo profesoriaus Kęstučio Glavecko jaunųjų ekonomistų grupėje, kuri rašė pirmąjį lietuvišką rinkos ekonomikos vadovėlį. Tai buvo seniai, gal kokiais 1986 metais. Nuo tada aš jį pažįstu. Vėliau P. Auštrevičius išėjo į politiką, o aš esu visą gyvenimą versle. Kokie mūsų santykiai? Čia yra kažkoks nesuprantamas įsivaizdavimas, kad verslas turi tokią aistrą lįsti į politiką. Nėra ką net komentuoti.

– Viename iš VSD aprašomų epizodų Jums priskiriamas pagrindinis vaidmuo. Pažymoje teigiama, kad „MG Baltic“ koncerno valdoma statybų įmonė „Mitnija“ su partnerėmis 2009–2013 m. laimėjo „Lietuvos geležinkelių“ viešųjų konkursų, kurių vertė viršija 1 mlrd. litų. Žvalgyba tvirtina, kad koncerno ir „Lietuvos geležinkelių“ neoficialių susitarimų eigą kontroliavote Jūs pats. Kaip paaiškintumėte tokią „Mitnijos“ sėkmę viešuosiuose konkursuose?

– Niekada nedalyvavau jokiuose konkursuose ir niekada nieko nekontroliavau, nes tai yra, pagal veikiančio koncerno decentralizuotą sistemą, „Mitnijos“ generalinio direktoriaus darbas ir užsiėmimas. Taip kad aš kategoriškai tai atmetu. Tačiau man kyla klausimų ir manau, kad tai yra labai abejotinos vertės dokumentas – arba sąmoningai klastojama, arba matome didelę nekompetenciją.

„Mitnija“ iš „Lietuvos geležinkelių“ projektų per visą laikotarpį gavo 84 milijonus eurų – už tiek atliko darbų ir paslaugų. Yra skirtumas ir tą nesunku patikrinti, jei rašai tokią pažymą. Jeigu žiūrėti visą statybų sektoriaus viešųjų pirkimų sumą, kuri yra 13,5 milijardo, tai „Mitnijos“ laimėtų konkursų vertė yra maža. Jei garsiai daroma išvada apie tai, kad 1,34 procento visos rinkos yra užvaldymas, labai didelė „Mitnijos“ sėkmė, kai ji yra 38-oje vietoje tarp statybos bendrovių, tai apie ką galvoja VSD? Tai yra manipuliavimas skaičiais. Tu imi visą konkursų apimtį, kurioje kartu su 20 kompanijų dalyvavo „Mitnija“, skaičiuoji bendrą sumą ir gąsdini visus beprotiškai didelėmis sumomis.

Daroma išvada, kad koncernas per „Mitniją“ turėjo neįtikėtiną naudą. Noriu pasakyti, kad koncerno struktūroje „Mitnijos“ pajamos arba indėlis į bendrą rezultatą niekada istorijoje neviršijo keleto procentų. Tai yra tikrai ne pagrindinė koncerno veikla ir ne pagrindinis pajamų šaltinis. Todėl mane tokios išvados ir stebina. Visos koncerno ataskaitos buvo skelbiamos, tai, jei darai tokią pažymą, atsidarai tinklalapį ir pasižiūri. Kam reikia manipuliuoti skaičiais, juos viešai publikuoti, jei kokybiškai atlieki darbą, dešimt metų tam rengiesi? Tu esi, švelniai tariant, netikslus. Dėl to mes kreipiamės į teismą.

– Bet ar prie „Mitnijos“ sėkmės, kad ir kokia ji būtų, viešuosiuose pirkimuose galėjo prisidėti „MG Baltic“ atstovų informacinė parama „Lietuvos geležinkeliams“? Turiu omeny VSD pažymoje minimą epizodą, kuriame teigiama, kad iš pradžių žiniasklaidoje „Lietuvos geležinkeliai“ buvo aršiai kritikuojami, bet 2010 m., siekiant sumažinti neigiamos informacijos krūvį, „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė su LNK pasirašė 810 tūkst. vertės sutartį dėl reklamos ir informacinių paslaugų skelbimo.

– Įmonės veikia decentralizuotai, kiekvienos bendrovės vadovas yra suinteresuotas savo veiklos rezultatais. Nėra jokio ryšio tarp žiniasklaidos ir statybų verslo.

– Skaitant VSD pažymą, gali susidaryti įspūdis, kad žurnalistas Tomas Dapkus buvo vienas iš aktyviausių Jūsų atstovų, siekiant užmegzti ryšius su politikais. Ar T. Dapkus turėjo daugiau pareigų negu įprastai turi žurnalistas?

– Aš jam niekada gyvenime nei pavedimų, nei prašymų užmegzti ryšių nesu davęs. T. Dapkus yra žurnalistas, jis, kaip „Alfa Media“ darbuotojas turėjo tiesioginį viršininką Raimondą Kurlianskį – „Alfa Media“ direktorių. Tai, kad T. Dapkus yra pateikiamas kaip „MG Baltic“ atstovas, švelniai tariant, yra daug abejonių keliantis faktas. Turėdamas fantazijos, jį gali paversti kuo tik nori.

Reikia nepamiršti, kas visiems žurnalistams gerai žinoma, kad niekas gyvenime nemėgsta kritikos, o ypač kritikos nemėgsta valdžia. Kritikų niekas nemėgsta, ir visi juos labai norėtų diskredituoti. Darymas iš T. Dapkaus mistinį atstovą ryšiams su kažkuo, manau, elementariai jį diskredituoja, o tai, kad jis negalėjo turėti jokių koncerno pavedimų, yra absoliutus faktas.

– Norėčiau pasitikslinti ir atnaujinti informaciją. Ar Jūs šiuo metu bendraujate su pažymoje minimu Jūsų buvusiu kolega R. Kurlianskiu?

– Jam prokuratūra neleidžia su manimi bendrauti.

– Koks jausmas Jus apėmė, sužinojus, kad koncernui „MG Baltic“, o taip pat ir Jums, grubiai tariant, metami kaltinimai siekiu užvaldyti valstybę?

– Jausmas nemalonus, kai tave paverčia klounu. Tie, kurie tai daro, puikiai supranta, kad tai yra netiesa.

– VSD koncerną „MG Baltic“, sprendžiant iš pažymos, stebėjo daugiau negu 10 metų, tačiau kaip antradienį Seime aiškino VSD direktorius Darius Jauniškis, tik dabar „išryškėjo išbaigtas paveikslas“. Kaip Jūs paaiškintumėte tai, kad šitiek metų koncernas buvo stebimas, tačiau tik dabar žvalgyba pateikė informaciją, tik dabar medžiaga buvo paviešinta?

– Manau, kad tokie sutapimai nėra atsitiktiniai. Tai tiesiogiai susiję su kilusiu skandalu ir prezidentūra. Mano vertinimu, tai yra tiesioginis atsakas į paskelbtus Eligijaus Masiulio laiškus. VSD pažyma yra atoveiksmis. Kad nereikėtų aiškintis apie laiškus, reikia vieną skandalą permušti kitu, galingesniu.

– O kas tada šio, kaip sakote, galingesnio, skandalo autorius?

– Autorius yra tas, kas sukūrė tą pažymą ir išplatino. Mes žinome, kas pažymą pagamino, bet nežinome, kas ėmė ir išplatino. Kam naudinga, tas ir platina. Tiesiogiai ji yra naudinga prezidentūrai – ir ne tik. Šiuo atveju yra daugiau tų naudos gavėjų, bet pats didžiausias yra prezidentūra.

– Pasirodžius VSD pažymai, savo komentare Jūs tarsi nusiuntėte tam tikrą žinutę žvalgybos vadovui D. Jauniškiui, pabrėždamas, kad jis davė priesaiką Lietuvos valstybei, o ne atskiriems pareigūnams. Ką Jūs turėjote omeny? Kas tie „atskirti pareigūnai“?

– Kas D. Jauniškį pastūmėjo tokiems veiksmams, jis juk turbūt žino. Jam reikėtų ir atsakyti.