"Daug kalbama apie kūrybiškumą, tačiau nutylima, kad naujoms idėjoms reikia didelės žinių bazės ir esminio sprendžiamos problemos supratimo", – iliuziją griauna Gabių vaikų akademijos vadovas Alfredas Ramanauskas.

Jis – vienas entuziastų, atgaivinančių Lietuvos pradinukų matematikos olimpiadą: jauniausieji šalies matematikai savo jėgas išbandys balandžio 30 d. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete. "Šalies olimpiada yra puiki galimybė atsiskleisti stipriems, gabiems mokiniams – išbandyti save, ugdytis atkaklumą, gebėjimą priimti iššūkius. Drauge tai jų pripažinimas ir įvertinimas", – sako A.Ramanauskas, su "Kauno diena" pasidalijęs mintimis apie matematikos mokymosi subtilumus.

– Remiantis abiturientų egzaminų, įvairių tarpinių patikrinimų rezultatais, įprasta teigti, kad vidutinio statistinio Lietuvos mokinio matematikos žinios prastėja. Ar jūsų patirtis patvirtina šią nuomonę?

– Viena vertus, nesutinku, kad vaikai yra iš esmės kitokie nei anksčiau. Biologiniai procesai nepakito. Klaidinga lyginti vaikus su suaugusiaisiais naujų technologijų išmokimo požiūriu, nes vaikų smegenys tiesiog yra plastiškesnės, šiuo amžiaus tarpsniu jos prisitaikiusios mokytis (taip pat – ir matematikos). Norint rezultatyviai mokytis, kaip ir bet kokiai tikslingai protinei veiklai, reikia susikaupimo, dėmesio koncentracijos, valios (t.y. vidinės motyvacijos, kuri šiandien dažniau pakeičiama išorine).

Kita vertus, pastaraisiais dešimtmečiais vaikai nuo mažų dienų gyvena tvyrant informaciniam triukšmui (medijos ir viešoji erdvė), kuris daro dvejopą įtaką vaikų psichikos formavimuisi: vaikai geriau apdoroja vaizdinę informaciją; vaikams sunkiau sutelkti ir išlaikyti dėmesį. Kompiuterių ir išmaniųjų įrenginių poveikis toks pats. Todėl labai daug kuriama ir siūloma įvairių vaizdinių skaitmeninių priemonių mokymuisi, taip pat ir matematikai. Deja, priemonės nepakeičia dėmesio koncentracijos ir valios trūkumo. Todėl rezultatai neišvengiamai krenta.

– Tėvai pradinėse klasėse mokėsi skaičiuoti su pagaliukais – jų vaikai – jau nebe. Metodika keičiasi, tačiau, regis, net ir XXI a. žmogui reikia mokėti daugybos lentelę. O gal jau ne? Gal ateitis priklauso žmonėms, kurie savęs neapkraus kertinėmis žiniomis, bet tiesiog žinos, kur rasti informaciją, kiek yra 2x2?

– Tai yra ateities žmogaus samprotavimas. Žmogaus, kuris nesugeba be telefono apskaičiuoti, ar gavo teisingą grąžą, be navigacijos keliauti po Lietuvą ar net savo miestą, be programėlės motyvuoti save skaityti ar sportuoti, žmogaus, kuriam bet kokia dopamino negaminanti smegenų veikla yra iš principo nepriimtina. Kokį ateities darbą jis bus pajėgus dirbti? Ir kiek uždirbs, nuolat ieškodamas, kiek yra 2x2?

Mąstymas be turinio, be veiklos neveikia ir nesivysto. Mąstymas – tarsi piramidė: kuo platesnis pagrindas, tuo aukščiau gali statyti. Sudėtingesnėms mąstymo operacijoms būtinos paprastesnės, o apatiniai aukštai vadinami atmintimi ir supratimu. Daug kalbama apie kūrybiškumą, tačiau nutylima, kad naujoms idėjoms reikia didelės žinių bazės ir esminio sprendžiamos problemos supratimo.

– Kurioje bendrojo lavinimo mokyklos klasėje, jūsų manymu, yra sunkiausias matematikos kursas ir ką patartumėte jo niekaip neįveikiantiems vaikams?

– Bendrojoje programoje numatytas ir tuo labiau populiariuose vadovėliuose pateikiamas matematikos kursas yra per lengvas visose klasėse. Daugelio matematikos dalykų anksčiau buvo mokomasi jaunesnėse klasėse, dalies pastaraisiais metais visai atsisakyta.