Ekonominiam regionų vystymuisi kliudantys „žiedinių“ savivaldybių dariniai turėtų būti naikinami, sutaria LRT.lt pašnekovai, tačiau tam trūksta ir lėšų, ir bendros pozicijos dėl to, kaip problemą spręsti geriausia.

„Artimiausioje perspektyvoje tokia reforma nenumatoma, tačiau jei kalbėtume apie „žiedinių“ savivaldybių problemų sprendimo būdus, tinkamiausiu laikyčiau jų jungimą“, – naujienų portalui LRT.lt sako vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

Lietuvoje yra 60 savivaldybių, kurių penkios yra vadinamos žiedinėmis, mat jų centrai įkurti kitų savivaldybių teritorijoje. Tai – Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus rajonų savivaldybės.

Politologas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatas savivaldybių tarybų rinkimuose Vilniuje V. Keršanskas sako, kad tokios „žiedinės“ savivaldybės yra sovietinė atgyvena, tokių administracinių savivaldos darinių nėra niekur kitur Europoje.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas į Vilniaus mero postą Gintautas Paluckas „žiedines“ savivaldybes taip pat vadina visiškai nelogiškomis.

„Žiedinės“ savivaldybės yra problema, kurios spręsti nelabai ryžtasi jau kelios vyriausybės. Bet tai yra visiškai nelogiška. Aš nežinau, ar kas nors gali manyti, kad tos žiedinės savivaldybės kaip nors pasiteisina.

Tiesiog reikia pagaliau priimti vieną politinį sprendimą ir, įvykdžius administracinę reformą, tą klausimą išspręsti“, – kalba pašnekovas.

Trukdo rajonams vystytis

Tai, kad savo rajono savivaldybės administracijoje norintis apsilankyti žmogus turi vykti keliolika ar keliasdešimt kilometrų į miesto savivaldybės teritorijoje esantį centrą, nėra pati didžiausia problema, nors logikos čia stipriai trūksta.

LRT.lt pašnekovų teigimu, „žiedinių“ savivaldybių specifika sukelia daugybę kitų problemų. Kaip pažymi V. Keršanskas, tokių savivaldybių centro buvimas kitoje savivaldybėje lemia tai, jog to regiono savivaldybės sumokami mokesčiai atitenka kitai savivaldybei.

„Paprastai Europoje aplink sostines esantys rajonai yra labiausiai klestintys, o Vilniaus rajonas pagal nedarbo, darbo užmokesčio, nusikalstamumo statistiką, akivaizdu, atrodo prastai. Administracinių taškų perkėlimas į rajonus prisidėtų prie jų atgaivinimo“, – tikina V. Keršanskas.

Anot pašnekovų, išskaidžius „žiedines“ savivaldybes, rajonų valdymas taptų kur kas efektyvesnis.

„Jei tos „žiedinės“ savivaldybės būtų logiškai suskaidomos į mažesnius administracinius vienetus, atsirastų daugiau demokratijos ir dirbti jos galėtų efektyviau“, – sako G. Paluckas.

Pasak V. Keršansko, kitas „žiedinių“ savivaldybių problemų sprendimo būdas – jas jungti. Šiuo metu Europoje, kaip teigia pašnekovas, pastebima savivaldybių stambinimo tendencija. „Tai taip pat atrodytų logiškas sprendimas, nes vis daugiau didmiesčių gyventojų išsikelia į užmiestį, tačiau ir toliau dirba mieste, naudojasi jo infrastruktūra bei viešosiomis paslaugomis, moka jam mokesčius“, – kalba V. Keršanskas.

Savo ruožtu politologas Algis Krupavičius sako, kad naikinti „žiedines“ savivaldybes galima jas jungiant, tačiau tai – mažiau galimybių pasiteisinti turintis sprendimas.

„Spręsdama „žiedinės“ savivaldybės problemą, Marijampolė jungė miesto ir rajono savivaldybes. Tačiau Lietuvoje savivaldybės ir taip yra pakankamai didelės, be to, miesto ir kaimo problemos šiek tiek skiriasi. Būtų gerai, kad vietos savivalda teritorine ir administracine prasme būtų arčiau žmonių, smulkesnė“, – teigia politologas.

Kokių pokyčių galima tikėtis?

Politologas A. Krupavičius „žiedinių“ savivaldybių problemos aktualiausia šiandieną nelaiko. Dėl svarbesnių problemų buvimo ir reformai reikalingų didelių lėšų politinėje darbotvarkėje „žiedinių“ savivaldybių klausimas artimiausiu metu tikrai neatsiras.

„Lietuva apskritai neturi jokios aiškios regionų politikos. Kalbant apie vietos savivaldą, valdžios decentralizacija tikrai būtų aktualus klausimas, kuris galėtų atsidurti politikos darbotvarkėje. Bet „žiedinių“ savivaldybių problema nėra aktualiausia nei šiandien, nei apibrėžiamoje perspektyvoje.

Greičiausiai reikėtų vykdyti administracinių vienetų smulkinimą. Tačiau turbūt dabartinė valdančioji koalicija nemato galimybių panašią reformą finansuoti. Tol, kol nebus politinės valios, liks dabartinis status quo“, – pažymi politologas.

Vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio teigimu, savivaldybes reikėtų stambinti. Nes jas dar skaidant ir sukuriant papildomus administracinius vienetus, būtų reikalingos labai didelės išlaidos.

„Artimiausioje perspektyvoje tokia reforma nenumatoma, tačiau jei kalbėtume apie „žiedinių“ savivaldybių problemų sprendimo būdus, tinkamiausiu laikyčiau jų jungimą“, – naujienų portalui LRT.lt kalba ministras.