- Donata Majauskienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Gintaras Grušas
-
Arkivyskupas: per T. Matulionį pripažįstama skaudi Lietuvos istorija
-
Arkivyskupas: per T. Matulionį pripažįstama skaudi Lietuvos istorija
-
Arkivyskupas: per T. Matulionį pripažįstama skaudi Lietuvos istorija
-
Arkivyskupas: per T. Matulionį pripažįstama skaudi Lietuvos istorija
-
Arkivyskupas: per T. Matulionį pripažįstama skaudi Lietuvos istorija
-
Arkivyskupas: per T. Matulionį pripažįstama skaudi Lietuvos istorija
-
Arkivyskupas: per T. Matulionį pripažįstama skaudi Lietuvos istorija
-
Arkivyskupas: per T. Matulionį pripažįstama skaudi Lietuvos istorija
-
Arkivyskupas: per T. Matulionį pripažįstama skaudi Lietuvos istorija
-
Arkivyskupas: per T. Matulionį pripažįstama skaudi Lietuvos istorija
-
Arkivyskupas: per T. Matulionį pripažįstama skaudi Lietuvos istorija
-
Arkivyskupas: per T. Matulionį pripažįstama skaudi Lietuvos istorija
-
Arkivyskupas: per T. Matulionį pripažįstama skaudi Lietuvos istorija
-
Arkivyskupas: per T. Matulionį pripažįstama skaudi Lietuvos istorija
-
Arkivyskupas: per T. Matulionį pripažįstama skaudi Lietuvos istorija
-
Arkivyskupas: per T. Matulionį pripažįstama skaudi Lietuvos istorija
Bažnyčiai rengiantis arkivyskupą Teofilių Matulionį paskelbti palaimintuoju, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas sako, kad tai reiškia ir naują Lietuvos kankinių, šalies istorijos pripažinimą.
„Tai yra pasaulinio masto visuotinės bažnyčios šventė, ilgai lauktas tarptautinis pripažinimas ne tik Teofiliaus Matulionio, bet jo asmenyje ir mūsų Lietuvos istorijos, mūsų kankinių“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį Vilniuje sakė metropolitas G. Grušas.
Anot jo, T. Matulionio skelbimas palaimintuoju „iškelia ir visą Lietuvos praėjusio amžiaus skaudžią istoriją į pasaulinį lygmenį“.
T. Matulionio paskelbimo palaimintuoju iškilmės rengiamos sekmadienį Vilniaus Katedros aikštėje. Beatifikacijos – skelbimo palaimintuoju – iškilmės Lietuvoje vyks pirmą kartą.
Pasak G.Grušo, T.Matulionio paskelbimas palaimintuoju tikintiesiems reiškia galimybę per jį priartėti prie Dievo.
„T. Matulionio patirtis, jo buvimas mums, mūsų tautai, yra ypatingai svarbus. T. Matulionis savo laiku ragino žmones melstis šventajam Kazimierui, todėl kad jis, kaip mūsų tautietis, mus labiau supras ir galės labiau užtarti. Tie žodžiai dabar atsisuka atgal į T. Matulionį, kuris paskelbtas palaimintuoju tampa mūsų maldų objektas (...). Dabartinėje geopolitinėje padėtyje, kuri kelia nerimo kaip ir ankstyvesnieji metai, jis visa tai sugebėjo ramiai priimti, pasitikėdamas Dievo apvaizda, ir jis užtarėjas tampa mums, mūsų tautai“, – dėstė G. Grušas.
Anot jo, tam, kad T. Matulionis būtų kanonizuotas – paskelbtas šventuoju, – reikėtų įrodyti stebuklus, nutikusius per jį prašant Dievo malonių. Beatifikacijos byla Romoje rūpinęsis kunigas Mindaugas Sabonis sako, kad jau yra pranešimų apie tokius stebuklus.
„Buvo patirtos malonės saugant šeimą, patirtos malonės apsisprendžiant dėl gyvybės, patirtos malonės vaduojantis iš priklausomybių nuo psichotropinių medžiagų. Vienas labai gražus liudijimas jaunos šeimos – galbūt tai bus kanonizacijos pradžia: vaikelis, kuriam medikai nustatė smegenyse krešulį ar kažką, buvo nuspręsta, jog tą vaikelį reikės operuoti, skelti jo galvelę, žodžiu, laukė labai rimta operacija, pasak tų tėvelių, kurie meldėsi į Teofilių Matulionį, po mėnesio susirinkęs medikų konsiliumas nustatė, kad tas vaikutis sveikas“, – pasakojo dabar kariuomenės kapelionu dirbantis M.Sabonis.
Iškilmėse Vilniuje, Katedros aikštėje, sekmadienį laukiama iki 50 tūkst. žmonių, ceremonijoje dalyvaus ir kariuomenė, nes T. Matulionis yra buvęs Lietuvos kariuomenė vyriausiasis kapelionas.
T. Matulionis šiandien gali būti pavyzdžiu mums visiems nebijoti rinktis tai, kas yra teisinga, nebijoti rinktis, to kelio, kuris yra, akivaizdu, sudėtingesnis, kuriame reikės kentėti.
„Sekmadienį taip pat matysite šiek tiek Lietuvos kariuomenės aukštėje, garbės sargyba neš relikvijorių. Gali kilti klausimas, kodėl čia tiek Lietuvos kariuomenės, tai Lietuvos kariuomenė gerbia savo buvusį vyriausiąjį kapelioną. Turėsime tarp svečių ir kitų kraštų kariuomenė ordinarų vyskupų“, – pasakojo G. Grušas.
T. Matulionio gyvenimą nagrinėjęs M.Sabonis, be kita ko, sakė, kad šis represijas patyręs dvasininkas buvo žmogiškas ir drąsus.
„Geras pavyzdys“
„T. Matulionis būtų geras pavyzdys tokios sveiko ir blaivaus šventumo apibrėžimo. Labai dažnai šventieji yra pristatomi kaip kažkokie teletabiai, kurie gyvena savo šalyje, dainuoja savo daineles ar džiaugiasi savo džiaugsmais, tiesiog kažkas ten, o mes esame čia (...). Tiesiog akivaizdu, kad T.Matulionis gyveno liesdamas žemę, jo šventumas nėra kažkokie paranormalūs reiškiniai ar kažkokia malonė, kuriai gauti nereikia stengtis, nereikia nuoširdžiai atsiverti Dievui. T. Matulionis, kaip ir kiekvienas iš mūsų, klausė savęs, ką aš darau, jis klausė savęs, koks teisingas kelias“, – kalbėjo M. Sabonis.
Anot jo, T. Matulionio pavyzdys rodo, kad nereikia bijoti rinktis sunkesnio kelio.
„Džiugu, jos T. Matulionis šiandien gali būti pavyzdžiu mums visiems nebijoti rinktis tai, kas yra teisinga, nebijoti rinktis, to kelio, kuris yra, akivaizdu, sudėtingesnis, kuriame reikės kentėti. Kaip pasakoja jo giminaičiai, ateinant antrajai sovietų okupacijos bangai, T. Matulionis jau užsisakė šimtasiūlę, šiltus batus, nes jis buvo apsisprendęs likti Lietuvoje ir jisai žinojo, kas jo laukia“, – pasakojo M.Sabonis.
T. Matulionis gimė 1873 metais Kudoriškio kaime, Alantos parapijoje Molėtų rajone, mokėsi Daugpilio gimnazijoje ir Petrapilio kunigų seminarijoje. 1900 metais jis Petrapilyje buvo įšventintas kunigu, darbavosi Latvijoje – Varaklianų ir Bikavos parapijose, o nuo 1910 metų – Petrapilyje.
1923 metais kunigas buvo suimtas ir nuteistas kalėti trejus metus. Grįžusį iš kalėjimo 1929 metais Petrapilyje vyskupas Antonijus Maleckis T.Matulionį slapta įšventino vyskupu, bet tais pačiais metais jis vėl buvo suimtas ir išsiųstas dešimčiai metų į lagerį Solovkų salose Rusijoje. Į Lietuvą dvasininkas grįžo 1933 metais. 13 metų padirbęs dvasininko darbą, T.Matulionis išvežtas į Vladimiro kalėjimą, vėliau – į Mordoviją.
Į Lietuvą vyskupas grįžo 1956-aisiais, apsigyveno Birštone, nes sovietų valdžia neleido įsikurti Kaišiadoryse, kur dirbo iki tremties. Vėliau už Vincento Sladkevičiaus įšventinimą vyskupu jis ištremtas į Šeduvą.
Už ypatingą ištikimybę Bažnyčiai popiežius Jonas XXIII 1962 metais vyskupui T. Matulionui suteikė arkivyskupo titulą. Tų pačių metų rugpjūtį bute Šeduvoje darant kratą arkivyskupui suleista neaiškios sudėties injekcija. Praėjus trims dienoms, jis mirė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai3
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...