Švietimo ir mokslo ministerija užsibrėžusi paversti mokyklą šiuolaikine ir pagerinti ugdymo rezultatus, ketina tobulinti ugdymo programas ir mokytojų rengimo sistemą, aprūpinti mokyklas šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis, diegti kūrybiškas edukacines ir kokybiškas neformaliojo mokslo programas. Vienas iš ministerijos siūlymų – ilginti mokslo metus, o jeigu tiksliau sugrįžti prie tokios, trukmės, kuri buvo prieš dešimtmetį. Mat dabar Lietuvoje mokymosi trukmė viena trumpiausių, o atostogos ilgiausios. Ginti moksleivius nuo dviem savaitėmis ilgesnių mokslo metų sukilo ir dalis mokytojų, ir tėvų. Tuo metu patys moksleiviai didelio nepasitenkinimo nerodo.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, pastaruosius devynerius metus Lietuvos mokyklose buvo nuosekliai mažinamas mokiniams ugdyti skirtas savaičių skaičius: nuo 39-ių savaičių (2007 metais) iki 34-ių (šiemet).

Mokomės Lietuvoje taip pat beveik mažiausiai ES tik 637 val., kai tuo metu Danijoje mokslo metų trukmė – 1200 val., Ispanijoje – 1048 val., Didžiojoje Britanijoje – 1024 val.

Vasaros atostogos Lietuvoje – vienos ilgiausių ES: trunka 13 savaičių, t. y. daugiau nei tris mėnesius, tuo metu Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje – 6 savaites, t. y. pusantro mėnesio.  Tačiau ir tai ne pabaiga.

Prailginti tą ugdymo programą, kuri yra šiandien būtų panašu į tai, kaip apnuodytą maistą išdalinti mažesnėmis dozėmis per ilgesnį laikotarpį.

„Kalbėkime ne tik apie vasaros atostogas, mūsų pradinukai po Naujųjų metų atostogauja kas mėnesį beveik po savaitę. Tai trikdo pati ugdymo procesą“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Švietimo ministrė pabrėžia, kad mokslo metai trumpėjo, tačiau ugdymo programų apimtis nesumažėjo. Todėl išaugo krūvis ir namų užduočių.

Anot psichologų, ilgas atostogavimas iš atminties ištrina mokykloje įgytas žinias, o paskui sekantis šturmas neigiamai veikia moksleivių sveikatą.

„Jiems tai sukelia didelį stresą, o tai sukelia kitą bėdą – vaikui pasidaro sunku mokytis, dingsta motyvacija“, – teigia vaikų psichiatras Linas Slušnys.

Psichiatras pataria mokslo metus ilginti ne dviem savaitėmis, o visu mėnesiu. Švietimo ir  mokslo ministerija iš pradžių siūlo bent dviem savaitėmis, kad mokymo programas būtų galima išdėstyti tolygiau, vaikams namuose visai nereikėtų ruošti namų darbų arba jų būtų minimaliai. Pagal šį planą, mokyklos pačios spręstų ar mokslo metai truktų ilgiau birželį arba būtų pradėti anksčiau rugpjūtį. Pabrėžiama, kad dėl to mokytojų atostogos nesutrumpės. 

Švietimo darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas tikina, kad valdininkai sprendžia ne ugdymo kokybės, o kitas problemas.  

„Mano nuomone, ši idėja [ilginti mokslo metus – LRT.lt] skirta visai kitai problemai – dalis visuomenės vasaros metu neturi kur palikti vaikų ir reikia galvoti, kuo juos užimti. Sutinku, šią problemą reikia spręsti, bet tikrai ne mokslo metų ilginimu“, – sakė A. Navickas.

Ministerijos siūlymams priešinasi ir Lietuvos tėvų forumas.

„Prailginti tą ugdymo programą, kuri yra šiandien būtų panašu į tai, kaip apnuodytą maistą išdalinti mažesnėmis dozėmis per ilgesnį laikotarpį. Apsinuodijimas bus gal truputėlį mažesnis, bet tai naudos daug neduos“, – teigė Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas.

Tėvų forumo atstovas turi savo receptą – siūlo ne mokslo metus ilginti, o perpus nurėžti ugdymo programas: „Jeigu aš dabar paklausčiau, kas žino Pitagoro teoremą, abejoju ar matytume pakeltas rankas. Jei paklausčiau ar gyvenime teko šią teoremą pritaikyti praktiškai, tai turbūt rankų būtų dar mažiau. Egzaminai tampa kaip bulimija. Mes prikišame, prikišame, prikišame, per egzaminus išvemiame ir realiai nieko neturime. Tik nedaugelis vaikų įsisavina gautas žinias.“

„Drįsčiau prieštarauti, kad nereikia mokytis Pitagoro teoremos. Nesvarbu, kad po 10–15 metų galbūt jos neatsimeni. Tai yra akademinių žinių suteikimas. Tai yra proto lavinimas. Kita vertus, tai yra bendrųjų kompetencijų ugdymas ir pasirengimas tolimesniam gyvenimui. O tas gyvenimas tikriausiai gali turėti įvairius kelius: arba profesinį mokymą, arba aukštąją mokyklą“, – kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė.

Vilniaus licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus vertinimu, moksleiviai gauna būtiniausių žinių ir įgūdžių bagažą, kurio mažinti nebegalima: „Aš manau, kad tai kalbėjimas nesuprantant realybės. Aš manau, kad mūsų programos yra ir taip „apipjaustytos“, sumažintos ir jau turbūt nebeatlaiko lygmens iššūkių su kitų šalių programomis. Tai kažkaip einame tokiu, drįsčiau sakyti, regreso keliu, kuris tikrai gali atvesti į pavojingą situaciją.“

Patys moksleiviai taip pat prieštarauja Tėvų forumo užmojams perpus mažinti ugdymo programas.

„Norint įgyti visapusišką išsilavinimą, gauti universitetinį išsilavinimą, reikėtų mokytis platų dalykų spektrą, nes ta pati fizika, net ir humanitarui, padeda įgyti tam tikrą platesnį suvokimą, taip pat asociatyvinį matematinį suvokimą. Tai tik į naudą“, – kalbėjo Vilniaus licėjaus gimnazistas Rytis Kazimieras Jonynas.

Kalbėdami apie ugdymo kokybės gerinimą, moksleiviai sako, jog vien mokslo metų ilginimas naudos neduos, jie norėtų, kad būtų atnaujintas pats ugdymo procesas.

Dažna jaunų tėvų emigracijos priežastis – pernelyg mažos galimybės visapusiam vaikų ugdymui. Agnė Kvyklienė savo sūnelius lavina nuo gimimo – vos trejų Vytis lanko mažyliams pritaikytą mokyklėlę, tačiau netrukus jam teks išbandyti dabar suplanuotų reformų naudą mokykloje. Vyčio mama sako, kad labai svarbi darna tarp pamokų mokykloje ir neformalaus ugdymo, kai vaikams lieka laisvo laiko plėsti savo akiratį.

„Man atrodo, kad mano vaikams, man pačiai, būtų labai svarbu, kad vaikai tiek mokykloje mokytųsi, tiek turėtų jėgos, energijos, motyvacijos mokytis už mokyklos ribų“, – sakė A. Kvyklienė.

Dabartinės ugdymo programos parengtos 2008-asiais. Švietimo ministerija žada per ateinančius metus atnaujinti visų dalykų programas, esą jos bus konkretesnės, labiau ugdančios kūrybiškumą.