Ir istorikai, ir archyvarai, ir diplomatai vis garsiau kalba, kad Lietuvai ypatingai svarbus 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas galėtų būti kuriame nors Rusijos archyve. Pirmiausia minimi Rusijos Užsienio reikalų ministerijos ir Prezidento archyvai. Lietuvos Istorijos institutą šį mėnesį pasiekė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos archyvo raštas, kuriame teigiama, kad Vasario 16-osios akto šiame archyve nėra. Tačiau mūsų šalies mokslininkai ir diplomatai rankų nenuleidžia.

Kai kurie su LRT.lt bendravę istorikai įsitikinę, kad dėl Vasario 16-osios akto susigrąžinimo į Rusiją galėtų kreiptis aukščiausi mūsų šalies vadovai.

Tokiai minčiai pritaria ir diplomatas bei istorikas, Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Vytautas Žalys: „Būtų gerai, jei būtų kreiptasi pačiu aukščiausiu lygiu. Bet prieš tai, žinoma, privalėtume atlikti tam tikrus namų darbus.“

Kitas diplomatas ir istorikas, ne vieną dešimtmetį studijavęs prezidento Antano Smetonos biografiją bei laikmetį, Alfonsas Eidintas taip pat pritaria tokiai minčiai: „Juk iki šiol niekas iš Lietuvos mokslininkų neieškojo būtent Vasario 16-osios akto. Nebuvo juo pasidomėta ir valstybiniu lygiu.“

Istorikai lankėsi Maskvoje

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos istorikų grupė lankėsi Maskvoje, kur buvo susitikusi su Rusijos kolegomis. Bandoma atgaivinti Rusijos-Lietuvos istorijos atminties komisiją.

Lietuvos Istorijos instituto vadovas Rimantas Miknys neslėpė, kad, kolegų paragintas, šių metų sausį parašė laišką Rusijos Užsienio reikalų ministerijos archyvui (RURMA), prašydamas informacijos, ar jame yra nėra saugomas Vasario 16-osios aktas, tarptautinės prieškario Lietuvos sutartys bei su jomis susiję protokolai.

„Gavau atsakymą, kad tokių dokumentų RURMA neturi. Bet manau, kad mūsų valstybės prestižo reikalas – vis dėlto juos surasti“, – teigė R. Miknys.

Pasak jo, patekti į RURMA nėra taip paprasta, nes jis yra žinybinis ir neabejotinai reikėtų šios institucijos vadovybės leidimo, kad būtų įsileisti mūsų šalies mokslininkai ar archyvarai.

R. Miknys svarstė, kad Vasario 16-osios akto paieškų Rusijoje reikalus galima bus aptarti kovo pabaigoje Vilniuje vyksiančioje Rusijos-Lietuvos istorijos atminties komisijos posėdžiuose, kuriuose dalyvaus ir kai kurie žinomi bei įtakingi Rusijos mokslininkai. 

R. Miknio kolega Vilniaus universiteto istorijos profesorius Zenonas Butkus, su kolegomis neseniai lankęsis Maskvoje, taip pat teigė manąs, kad būtų labai gerai, jei į Rusijos Užsienio reikalų ministeriją, o gal net ir pačius aukščiausius vadovus kreiptųsi mūsų šalies Užsienio reikalų ministerijos arba šalies vadovai.

„Šiemet Rusija švęs savo dviejų revoliucijų šimtmetį, todėl būtų gražu, jei kas nors iš Lietuvos dalyvautų su šia data susijusiuose renginiuose. Tuomet gal ir Rusijos atstovai dalyvautų Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui skirtuose renginiuose ir geranoriškiau atsilieptų į mūsų šaliai svarbių istorinių dokumentų paieškas“, – svarstė Z. Butkus.

Akto reikėtų ieškoti Maskvoje arba Vokietijoje

Lietuvos Istorijos instituto vyriausiasis mokslinis bendradarbis Algimantas Kasparavičius, taip pat su kolegomis lankęsis Maskvoje, teigė neabejojąs, kad Vasario 16-osios akto reikėtų ieškoti arba Rusijoje, arba Vokietijoje.

Po to, kai Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą patvirtinantį dokumentą pasirašė Vilniuje, vienas iš mažiausiai trijų jo originalų buvo atiduotas saugoti tą dieną Tarybos posėdžiui pirmininkavusiam Jonui Basanavičiui. Vieni istorikai mano, kad tautos patriarchas Vasario 16-osios akto originalą ilgai slėpė savo namuose ir, kadangi iki savo mirties 1927 m. tris kartus lankėsi Kaune, kur tada buvo įsikūrusios ir veikė Lietuvos valstybės institucijos, galėjo jį išgabenti į laikinąją sostinę ir perduoti kuriam nors iš šalies vadovų.