Pagal Europos kalbų politiką, gimtoji kalba reikalinga identitetui, anglų kalba – komunikacijai, o norint būti tikru europiečiu reikia mokėti dar bent vieną ar dvi kalbas.

Populiarumo viršūnėje

Europos komisijos ataskaitoje nurodoma, jog lietuviai yra viena geriausiai užsienio kalbas mokančių ES tautų – 92 proc. lietuvių gali susikalbėti kuria nors užsienio kalba, o daugiau nei 50 proc. kalba dviem. 80 proc. lietuvių moka kalbėti rusiškai, 38 proc. – angliškai ir 14 proc. – vokiškai.

Nurodytieji duomenys – iš EK 2012 m. ataskaitos „Europiečiai ir jų kalbos“. Dabartinių studentų pasirinkimai leidžia manyti, kad po kelerių metų santykis gali pakisti. Pavyzdžiui, KTU anglų, kaip pirmąją užsienio kalbą, 2013-2014 mokslo metais rinkosi 95 proc. studentų. Prieš penkerius metus šis skaičius siekė tik 86 proc.

Kitos pasirenkamos kalbos praėjusiais mokslo metais buvo vokiečių (3 proc.), prancūzų (1 proc.) ir rusų (1 proc.). Visų šių kalbų populiarumas smuko, užleisdamas pozicijas anglų kalbai. Labiausiai per penkerius metus sumažėjo studentų, pasirenkančių rusų kalbą pirmąja užsienio kalba.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros vedėja Saulė Petronienė teigia, jog šie skaičiai nebūtinai rodo tai, jog mažės žmonių, mokančių kelias kalbas. „Pirmąją užsienio kalbą C1 lygiu privalo mokėti kiekvienas KTU absolventas, – sako S. Petronienė, tačiau savo studentus skatiname mokytis daugiau kalbų“.

Gero specialisto požymis

„Priimdami žmones į darbą visada žiūrime, kiek jie moka kalbų ir kokias. Tai atspindi bendrą žmogaus išprusimą – mūsų versle reikia plačiai mąstančių žmonių, – teigia Inga Rinkevičienė, „Alma littera“ įmonių grupės personalo direktorė. – Pastebime tendenciją, jog anglų kalbos žinojimas yra didesnis nei rusų, ypač tarp jaunų žmonių. Jų anglų kalbos lygio tikrinti dažniausiai nebereikia – visi kalba gerai“.

Tačiau ji teigia, kad nors versle anglų kalba yra pagrindinė, rusų kalba taip pat reikalinga.

I. Rinkevičienės teigimu, tam tikrose pareigose – pardavimo, leidinių vadovų – užsienio kalba būtina, kitose pozicijose geras užsienio kalbos mokėjimas taip didelis privalumas.
Kalbos išmokti lengviau tada, kai jos reikia

S. Petronienė nurodo kalbos mokymąsi lengvinančią aplinkybę – motyvaciją.

„Kalbą teoriškai išmokti galima, tačiau jei ji praktiškai nevartojama – greitai pamirštama. Mokytis lengviausia tą kalbą, kurios reikia“, – teigia KTU Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros vedėja.

Kai reikia, net ir visai neturėdami pradmenų, medikai, statybų inžinieriai, kitų sričių specialistai išmoksta norvegiškai ir švediškai. Skandinavų kalbos šiuo metu yra tarp labiausiai pageidaujamų užsienio kalbų tiek vertimų versle, tiek kaip papildoma kvalifikacija darbinantis.

Apie atvertas duris

„Perfrazuodama žymų psicholingvistą Franką Smithą, galiu pasakyti, kad viena kalba atidaro vienas duris, o dvi – visas likusias. Kalbos mokymasis – tai ne tik žodyno ir gramatinių taisyklių įsisavinimas, bet ir susipažinimas su nauja kultūra. Kalba padeda pažinti istoriją, tradicijas, praplėsti akiratį“, – kalbų mokymosi privalumus vardija S. Petronienė.

Moksliniais tyrimais įrodyta, jog kalbėjimas užsienio kalba aktyvina smegenis, nes jos nuolatos turi atpažinti reikšmes, lyginti jas skirtingose kalbų sistemose, o tai pagerina problemų sprendimo įgūdžius. Pensilvanijos universiteto (JAV) mokslininkai nustatė, jog keliomis kalbomis šnekantys žmonės yra geresni vairuotojai – įpratę kalbėdami persijungti iš vienos kalbos į kitą, jie geriau paskirsto dėmesį kelioms užduotims iš karto, o tai vairuojant yra ypač svarbu.

Daugybė tyrimų rodo, jog keliomis kalbomis kalbantys žmonės mažiau rizikuoja susirgti Alzheimerio liga, o tarp kitų mąstymo savybių, kurias gerina kalbų mokėjimas, yra atmintis ir pastabumas. Beje, kalbantieji užsienio kalba paprastai geriau moka gimtąją, kadangi yra labiau įsigilinę į kalbos sandarą apskritai.