„Tai reikia organizuoti pagal studentų ir regiono poreikius, bet tikriausiai ne pačių institucijų poreikius“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė T.Weko.

Vyriausybėje bei Švietimo ir mokslo ministerijoje apsilankęs analitikas žurnalistams teigė, kad regioninių universitetų išsaugojimo klausimas yra vienas iš sudėtingiausių vykdant pertvarką.

„Klausimas, ką daryti su regioniniais universitetais, yra vienas sunkiausių bet kurios šalies Vyriausybei (...). Tai yra brangi regiono vystymo strategija ir turi būti iškeltas klausimas, ar jau 25 ar 30 metų veikiančios institucijos padarė įtaką regiono vystymuisi“, – teigė EBPO ekspertas.

Jis dėstė, kad vykdant reformą reikia lanksčiai žiūrėti, kas geriausiai patenkintų regiono poreikius – kolegija, universiteto padalinys ar kitas variantas.

Šiuo metu mokslo ir studijų institucijų pertvarkos planą rengia premjero Sauliaus Skvernelio sudaryta darbo grupė, savo pasiūlymus Vyriausybei ji žada pateikti penktadienį.

Šiai darbo grupei pirmininkaujanti švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė žurnalistams pirmadienį sakė, kad dėl plano pristatymo politikams ir visuomenei spręs premjeras.

„Šiandien turėjome galimybę konsultuotis ir su EBPO ekspertais, ir su Suomijos atstovais, kurie jau tokius žingsnius yra darę, ir balandžio 28 dieną bus parengtas siūlymas. Kadangi turime premjero pavedimą, tai pirmiausia ataskaita bus pateikiama premjerui, o tolesni žingsniai tikriausiai su premjeru turėtų būti derinami. Manau, be jokios abejonės, kad tai bus pristatyta ir sprendimų priėmėjams, ir Vyriausybė pateiks savo sprendimus“, – sakė J.Petrauskienė.

Darbo grupė, kuri rengia minėtą planą, jau anksčiau yra sutarusi, kad Lietuvoje galėtų likti trijų tipų universitetinės aukštosios mokyklos: klasikinis plačios aprėpties universitetas, technologijos universitetas ir specializuota akademija. Pastarieji du tipai gali būti plačios aprėpties universiteto dalimi, skelbė ministerija.

Vilniuje ir Kaune siūloma telkti po vieną klasikinį universitetą. Taip pat jau sutarta, kad tos pačios krypties studijos viename mieste neturėtų būti dubliuojamos. 

Be to, darbo grupė yra nutarusi, kad Vilniaus universitetų filialai Kaune ir Kauno universitetų filialai Vilniuje nėra tikslingi, tačiau didžiųjų universitetų filialai galėtų veikti mažesniuose miestuose, jei juose būtų pakankamas aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų poreikis.

Galutinai dėl universitetų pertvarkos spręs Seimas.

Sausį premjeras S.Skvernelis, su švietimo ir mokslo ministre J.Petrauskiene pristatęs planuojamą aukštojo mokslo tinklo pertvarką, sakė, kad Lietuvoje galėtų likti iki penkių universitetų, nors pabrėžė, kad tai nėra galutinis skaičius.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 valstybinių universitetų bei kelios dešimtys kolegijų.