Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse Ramygalos miestelio gatves turėtų okupuoti ožkos.

Nors mintis paleisti raguočius žmones vilioja, tačiau ir baugina. Gyventojai svarsto, ar gyvuliai, išvydę būrį žmonių, neišsilakstys.

Mintis rengti ožkų paradą gimė Ramygalai tapus Lietuvos kultūros sostine.

Keturkojai galės pretenduoti į „Mis ožkos“, „Mis charakterio“, „Mis elegancijos“, „Mis publikos“, „Mis talento“, „Mis foto“, „Mis idėjos“ titulus. Jei raguočių daug nebūtų, galėtų varžytis ir jų kaukėmis pasipuošusieji.

Ramygalos kultūros centro direktorė Inga Pečeliūnienė sako, kad miestelyje yra penkiolika ožkų, kurios galėtų rungtis dėl septynių titulų. Jos tikinimu, Ramygaloje po kelias nedidukes, grakščias raguotąsias augina vaistininkė, mokytoja, veterinarijos gydytojas, kai kurie ūkininkai.

„Ožkų miestu Ramygala vadinta nuo senų senovės. Turbūt ne veltui ir šio miestelio žmonės pasižymi užsispyrimu, yra iniciatyvūs, smalsūs, kūrybingi“, – teigia kultūros centro direktorė. Pašnekovė tvirtina, kad šiame krašte nederlingai žemei dirbti dar prieš gerą penkiasdešimtmetį buvo veisiami nedidukai, bet stiprūs arkliukai, vietos žmonių kažkodėl ožkomis vadinami.

„Ilgainiui tuos arkliukus pakeitė tikros ožkos. Jomis miestelis garsėjo ir prieškariu, pokariu, garsus ir dabar“, – sako I.Pečeliūnienė. Ožkų grožio ir talentų konkursas – tik vienas Ramygalos, kaip Lietuvos kultūros sostinės, renginių.

Trykšta iniciatyvumu

Pasak kultūros centro darbuotojos, ramygaliečiai parodė neapsakomą atkaklumą, kad šiame mieste būtų pastatyta viena gražiausių bažnyčių. Ją kūrė architektas iš Švedijos, jis suprojektavo ir Palangos bei Kelmės bažnyčias. Miestelyje iškilo ne vienas įspūdingas paminklas.

„Ir tai viskas gyventojų dėka. Nelaukdami, kol bus pamaloninti vadovų, ramygaliečiai patys ėmėsi iniciatyvos“, – pasidžiaugė kultūros centro vadovė. Tarpukariu, kai Ramygaloje buvo likę visai nedaug gyventojų, norėta uždaryti vietos mokyklą. Tačiau žmonės įsigudrino pavadinti ją prezidento Antano Smetonos garbei, o į vardo suteikimo ceremoniją pakvietė patį prezidentą. Taigi švietimo įstaiga buvo palikta.

Ramygaloje gyvenanti iš Panevėžio kilusi buvusi geografijos mokytoja Vanda Misiūnienė pritaria, kad čia žmonės tikrai užsispyrę, bet gerąja prasme. Kone prieš penkiasdešimt metų persikėlusi su vyru gyventi į miestelį pašnekovė prisimena, kad tuomet aplinkui buvo vien balos, valstiečiai laikydavo mažus arkliukus, juos vadindavo ožkomis. Ji iki šiol nežino, kodėl jie buvo taip vadinami.

 2 psl. >>