Prasidedantį paskutinį politinį sezoną prieš kitąmet vyksiančių Seimo rinkimų kampaniją premjeras Andrius Kubilius pasitinka demonstruodamas pasitikėjimą savo galimybėmis įtikinti skeptiškai nusiteikusius rinkėjus, kad nepopuliarūs Vyriausybės sprendimai buvo būtini ir naudingi šalies ekonomikai.
– Ar jaučiate, kad tai gali būti paskutinis jūsų visas politinis sezonas premjero poste?
– Valdančioji koalicija turi parodyti rinkėjams gana didelius nuveiktus darbus. Be abejo, yra ir nepadarytų darbų. Neabejoju, kad oponentai į juos nukreips kritikos strėles. Bet mūsų užduotis – parodyti, ką realiai padarėme ir ko pasiekėme, nubrėžti, kuriems darbams reikia tęstinumo. Taip galime tikėtis rinkėjų pasitikėjimo.
Turime parodyti žmonėms, kad net ir esant labai sunkiai situacijai padarėme sudėtingus, nepopuliarius, bet būtinus darbus.
– Bet dėl tų darbų jus nušvilpia, nemėgsta komentatoriai internete, jūsų reitingai menki. Argi tai leidžia tikėtis, kad po metų rinkėjai balsuos už jus?
– Nuo meilės iki neapykantos labai trumpas atstumas.
Tikiu lietuvių išmintimi. Matau bendraudamas su žmonėmis, kad daug jų galima priskirti tai grupei, kurią Ronaldas Reaganas kadaise pavadino tyliąja dauguma. Lietuvoje irgi yra tokia dauguma, kurios nepaveikia nei kokia nors aštri kritika, nei švilpimai. Prieš rinkimus jie tiesiog analizuoja situaciją, politikų nuveiktus darbus ir iš to sprendžia, ar toliau pasitikėti jais.
– Kokie pagrindiniai darbai, kuriuos planuojate artimiausiems metams iki rinkimų?
– Šį rudenį svarbiausias darbas kaip visada yra biudžetas. Mūsų uždavinys – užtikrinti, kad būtų išlaikytas pasiektas finansų stabilumas. Jis reikalingas, kad ekonomika ir toliau atsigautų.
Vadinasi, turi būti tęsiama tai, ką šioje srityje darėme iki šiol ir kas akivaizdžiai pasiteisino. Diržų atpalaiduoti dar tikrai negalime, griežtas taupymo programas turime taikyti ir toliau. Tuo ir vadovausimės rengdami kitų metų biudžetą, kurio pagrindinis iššūkis – sumažinti deficitą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
– Kokiomis priemonėmis tai bus daroma? Juk kitąmet bus ir papildomų išlaidų, pavyzdžiui, pensijų grąžinimas į prieškrizinį lygį. Tai tikrai nepadės mažinti deficito.
– Matome visas galimybes atkurti pensijas. Tai bene vienintelė išlaidų eilutė, kuri smarkiau padidės. Visas kitas išlaidas ketiname palikti to paties lygio, kokios buvo ir šiemet. Tik kai kur galimos nesmarkios korekcijos.
– Tikitės, kad susispausti iki 3 proc. deficito pavyks tik iš ekonomikos augimo ir iš šešėlinės ekonomikos galbūt ištrauktų lėšų, nors šiemet tos viltys ne visai pasiteisino?
– Ekonomikos augimas ir geresnis mokesčių administravimas yra išties svarbiausi dalykai, planuojant pasiekti norimus deficito skaičius.
Matome, kad tai, ką planavome šiemet mokestinėje dalyje, iš esmės yra vykdoma. Yra tam tikrų problemų surenkant akcizus, bet kur kas geriau nei planuota surenkami pridėtinės vertės ir kai kurie kiti mokesčiai. Tai leidžia tikėtis, kad ir kitąmet šios tendencijos išliks, ir mes galėsime pasiekti tai, ko norime, neįvesdami nei naujų mokesčių, nei didindami esamų.
– Minėjote, kad išlaidų eilutės nedidės. Krašto apsaugos ministrė vylėsi, kad jos sričiai kitąmet bus skirta 130 mln. litų daugiau. Vadinasi, tai vilčiai nelemta išsipildyti?
– Skaičiuosim, žiūrėsim. Tačiau pamatinis saugumo iššūkis mums šiuo metu yra finansų saugumas. Todėl deficito mažinimas kur kas svarbesnis nei kokie nors kiti procentai. 2 psl. >>
