LRT.lt pašnekovai sako, kad politikai dėl Darbo kodekso turėtų prisiimti atsakomybę ir padėti silpnesniajai – darbuotojų pusei, užuot prisidengdami Trišalės tarybos sprendimais, a priori nepalankiais darbuotojams. Tuo metu valdančiųjų atstovai aukščiau Trišalės tarybos derybų rezultatų kelia socialinio dialogo ir naujos darbo santykių kultūros idėją.

Savo reitingų smukimą premjeras Saulius Skvernelis aiškina reformomis, tačiau ar jos vyksta ir gali įvykti? Opozicijos atstovai Seime bei ekspertai kritikuoja tiek tai, kas vyksta su Darbo kodeksu, tiek aukštojo mokslo reformą ir abejoja, kad pastaroji išvis įvyks bei mano, kad priimtą Darbo kodeksą greit bus bandoma keisti.

A. Kubilius: nemanau, kad taip pradėta švietimo reforma gali duoti rezultatą

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kubilius sako po pokalbio frakcijoje su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu visai netikintis, kad kas nors panašaus į reformą bus pradėta vykdyti.

„Seimo pirmininkas išdėstė visai kitokį matymą, kuriuos universitetus su kuriais reikia jungti. Tai reiškia, kad Seimas net negali pradėti svarstyti vyriausybės pateikto plano, nes jau dabar pasirodo, kad šioje valdančiojoje koalicijoje ar net pačioje didžiausioje partijoje yra visiškai skirtingų nuomonių.

Jau bent du rektorius teko girdėti sakant, kad turi būti kokybės kriterijai, jungiant aukštąsias mokyklas. O šiuos dalykus ar kitus variantus gali pasiūlyti politikai, kurie imasi lyderystės dėl jungimo.

Nematau, kad taip pradėta reforma galėtų duoti kokį nors rezultatą, nes jau dabar valdantieji vaikšto su visiškai skirtingomis versijomis. Kokia yra vyriausybės, Seimo daugumos politinė valia yra visiškai neaišku ir nemanau, kad galėtų paaiškėti, jei tą reformą bus bandoma įgyvendinti, nekonsoliduojant savo politinės valios, vizijos. Ji net neprasidėjus bus palaidota“, – sako A. Kubilius.

Buvęs opozicijos lyderis taip pat pabrėžia, kad nėra aiškus reformos tikslas – nors diskutuojama apie švietimo kokybę, apie tai, kad reikia mažiau universitetų, nekalbama apie esmę, kuri glūdi labai konkrečiuose skaičiuose.

„Kaip rodo ir vyriausybės pateikto nutarimo aiškinamoji dalis, 2020-aisiais Lietuvoje bus du kartus mažiau studentų nei buvo 2010-aisiais, tad kyla klausimas, ar tie resursai, kuriuos valstybė skiria universitetų išlaikymui, bus lygiai taip pat koncentruoti ir pasieks studentus, ar ir toliau bus išleidžiami perteklinėms patalpoms ir pertekliniam universitetų personalui išlaikyti? Atsakymo į šį klausimą niekas iš valdančiųjų nepateikia, kalbama tik apie universitetų skaičiaus sumažinimą, o ne apie racionalų resursų panaudojimą“, – pažymi A. Kubilius.

N. Putinaitė: trūksta politinės lyderystės

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė (VU TSPMI), buvusi švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė sako, kad valdančiųjų švietimo reformoje idėjų yra gerų, bet problema ta, kad nėra racionalaus veiksmo.

„Idėjos, kurias pateikė darbo grupė, yra geros. Manau, kad akademinė bendruomenė, didžioji dalis visuomenės supranta problemas, bet reikia veiksmų, lyderystės iš politikų, o to visiškai nėra. Nė vienoje šalyje nebuvo jungimų, kur nebūtų labai aktyvi politinė lyderystė ir kur nebūtų galvojama labai konkrečiai, tariamasi su universitetais.

Tokie universitetų jungimai vykdomi derantis, administruojant, siūlant sąlygas, parodant įvairius variantus, kad ir bendruomenės matytų tą naudą. Tai yra labai sudėtingas procesas, kuriam reikia lyderystės iš šalies. Kai politikai iškelia jungimosi tikslą, jie turi rodyti lyderystę, priešingu atveju nieko nebus, ir mes dabar jau matome“, – kalba N. Putinaitė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį į tai, kad iš universitetų, kurie yra įvardijami kaip stiprieji, girdėti, kad jie labiausiai baiminasi to, jog bus nuspręsta auštąsias mokyklas sujungti automatiškai.

„Jie mato, kad tuose universitetuose, kuriuos ketinama prijungti, silpnesniuose, yra profesorių, dėstytojų, mokslininkų, labai gerai galinčių papildyti personalą, bet yra dalis, kurių jie nenorėtų, ir visiškai nenori prisiimti atsakomybės už atleidimus, kitas problemas. Jau bent du rektorius teko girdėti sakant, kad turi būti kokybės kriterijai, jungiant aukštąsias mokyklas. O šiuos dalykus ar kitus variantus gali pasiūlyti politikai, kurie imasi lyderystės dėl jungimo.

Tuo metu diskusijos dėl Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) atrodo taip, tarsi tai būtų pagrindinis universitetas. Tačiau jos turi vykti ne Seime ir tai neturi tai būti pagrindinis valstybės politinis klausimas, jis turi būti sprendžiamas visiškai kitaip, techniškai, ieškant išeičių, skiriant kažkokius fondus, racionaliai sprendžiant ir tariantis. Kiekvienu atveju turėtų būti rasti labai lankstūs sprendimai, bet tam, kad jie būtų rasti, turi būti tariamasi, o ne viešumoje mėtomasi šūkiais. Matau labai mažai šansų šiai reformai, nes yra labai daug politinio triukšmo ir nematyti realių praktiškų sprendimų siūlymų“, – sako pašnekovė.