Quantcast

„Valstiečių“ lyderiai nesijaudina likę be formalios daugumos Seime

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiai nesureikšmina šiuo metu likę be formalios daugumos Seime. Anot jų, tikrąjį daugumos balsų skaičių parodys biudžeto priėmimas.

„Reikia neskaičiuoti balsų, reikia plenariniame posėdyje pažiūrėti, kaip balsuojama, tada pasakysime, kiek balsų buvo“, – antradienį žurnalistams Seime į klausimą, kiek atstovų turi valdančioji dauguma, atsakė premjeras Saulius Skvernelis.

Klausiamas, ar šiuo metu jo vadovaujama Vyriausybė dirba mažumos sąlygomis, S. Skvernelis sakė: „Jei yra kita dauguma, ji turi formuoti Vyriausybę, jei kitos daugumos nėra, vadinasi, ši yra valdančioji dauguma“.

Seime 57 atstovus su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu turinti LVŽS yra pasirašiusi koalicinį susitarimą su buvusia Socialdemokratų partijos frakcija. Tačiau frakcijai skilus į dvi ir pakeitus pavadinimus „valstiečius“ remiančioje Socialdemokratų darbo frakcijoje lieka 12 atstovų, tad formaliai valdantieji turi 69 narius – mažiau nei pusę atstovų 141 vietos Seime.

Didžiausios Seimo „valstiečių“ frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis irgi sako, kad „labai greitai balsuojant dėl biudžeto matysis, kas turi daugumą, kas ne“.

„Jei kas nors kitas turi daugumą, tegu suformuoja Vyriausybę, bet, kaip žinote, opozicija dėl šito biudžeto gaus mažiau balsų negu gavo prieš metus, t.y. mūsų palaikymas Vyriausybės didėja kiekvieną dieną“, – žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Klausiamas, ar dabartinė situacija reiškia mažumos Vyriausybės darbą, R. Karbauskis atsakė: „Tai reiškia, kad mes turime pakankamai balsų priiminėti visus sprendimus, kuriuos reikia Lietuvai“.

„Opozicija yra gerokai mažesnė negu pozicija“, – pridūrė „valstiečių“ lyderis.

Pirmadienį opozicine pasiskelbė naujai įsikūrusi septynis narius turinti Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija. Ji perėmė senosios frakcijos, kurios didesnė grupė parlamentarų prieš partijos valią pasirinko dirbti su valdančiaisiais bei paliko partiją nelaukdami pašalinimo, pavadinimą.

Seimo socialdemokratai skilo po partijos tarybos sprendimo pereiti dirbti į opoziciją. Dalis parlamentarų tam pasipriešino ir darbą su „valstiečiais“ tęsia kaip Socialdemokratų darbo frakcija, o partijai paklusę kolegos, iš pradžių neturėję reikiamo narių skaičiaus frakcijai sukurti, tą padarė į gretas pasikvietę buvusią „valstietę“ ir liberalę Dovilę Šakalienę. Septyni nariai yra mažiausias skaičius sudaryti Seimo frakcijai.

Lietuvos socialdemokratų partijos tarybai nusprendus trauktis į opoziciją, atsistatydino vienas iš partijos deleguotų ministrų – buvęs ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

Premjeras antradienį neatsakė, kas užims jo vietą – ar Ūkio ministerijos vadovą deleguos su valdančiaisiais likę buvę Socialdemokratų partijos nariai, ar jiems vietoje ministerijos bus atiduotas komiteto vadovo Seime postas.

S. Skvernelis tik patvirtino, kad pasikeitus frakcijų proporcijoms Seime kvotas parlamente reiks peržiūrėti iš naujo. „Mes turime laiko, dabar atsiranda vis naujų frakcijų, jei jos bus tvarios, yra nustatyta, kaip komitetuose skirstomos kvotos, reikės atsižvelgti irgi“, – sakė ministras pirmininkas.

Seime opozicinėmis yra pasiskelbusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija su 31 nariu, Liberalų sąjūdžio frakcija su 13 narių, frakcija „Tvarka ir teisingumas“ su septyniais nariais ir pirmadienį parašus dėl frakcijos sudarymo Seimo pirmininkui įteikę socialdemokratai, iš viso – 58 parlamentarai.

Aštuonių narių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija nepriklauso daugumai, bet ir nėra pasiskelbusi opozicine. Taip pat šeši parlamentarai dirba Seimo narių mišrioje grupėje – jai automatiškai priskiriami kitoms frakcijoms nepriklausantys parlamentarai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių