- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjeras Saulius Skvernelis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis koreguoja siūlymą dėl referendumo kartelės mažinimo.
Pagal jų registruotą siūlymą, referendumo reikalavimai būtų sušvelninti tik dėl vieno straipsnio – dvyliktojo, apie pilietybę.
Jeigu referendumu būtų keičiami kiti Konstitucijos pirmojo skirsnio straipsniai, būtų taikoma šiuo metu galiojanti griežtesnė balsų skaičiavimo tvarka, t. y. reikėtų daugiau kaip pusės visų balso teisę turinčių piliečių balsų „už“.
Anot premjero, tokia pataisa reikalinga, kad referendumas įvyktų, nes dabartinis reikalavimas, ne mažiau kaip pusės visų balso teisę turinčių piliečių „už“, būtų sunkiai įgyvendinimas dėl mažo rinkėjų aktyvumo.
S. Skvernelis pabrėžia, kad kartelė būtų nuleista tik dėl straipsnio apie pilietybę – šią nuostatą būtų galima keisti pagal bendrus reikalavimus referendumui, kai kitiems pirmojo skirsnio straipsniams liktų galioti griežtesni reikalavimai.
„Siūlymas yra, kad su dvigubos pilietybės įvedimu būtų užtikrinta referendumo sėkmė, nes kiek referendumų vyko, mes matėm, kokie rezultatai. Aš bijau, kad žinant mūsų gyventojų aktyvumą taip būtų ir su dviguba pilietybę“, – antradienį žurnalistams Seime savo siūlymą aiškino premjeras.
Anot jo, jei referendumas neįvyktų, galimybei įteisinti dvigubą pilietybę būtų galutinai užkirstas kelias.
„Praktiškai tada būtų padėtas istorijoj taškas ir, mano galva, prarastumėm dalį savo piliečių ir jų ryšys su tėvyne, matyt, nutrūktų“, – kalbėjo premjeras.
Praėjusią savaitę valdantieji buvo įregistravę šiek tiek kitokį variantą – siūlyta privalomųjų referendumų rezultatus nustatyti vienodai keičiant beveik visus Konstitucijos straipsnius. Sprendimas būtų laikomas priimtu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčių balso teisę.
Pagal pirminį variantą, būtų likusi vienintelė Konstitucijoje įrašyta išimtis: pirmojo straipsnio nuostata „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, kaip ir šiuo metu, galėtų būti keičiama, jei už tai balsuotų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų balso teisę turinčių piliečių.
Siūlymai mažinti referendumo kartelę susiję su planuojamu referendumu dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.
Seime sudaryta darbo grupė šiuo metu svarsto, kokią formuluotę pasirinkti dvigubos pilietybės įteisinimui referendumu keičiant Konstituciją.
Pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės teisinimo, jis neįvyktų, nes sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės visų piliečių balsų „už“.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.
Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.
Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.
Valstybės vadovai svarsto, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo galėtų vykti kartu su prezidento rinkimais 2019 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją6
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada14
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti59
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti10
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...