Maskvos žingsniai izoliuojant save nuo likusio pasaulio pakenks tiek Europos, tiek pačios Rusijos ekonomikai, antradienį Vilniuje perspėjo Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas.

Kalbėdamas Lietuvos pramonininkų konfederacijos konferencijoje, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras pripažino, kad derybos dėl glaudesnės integracijos tarp ES ir Rusijos darosi vis tolimesnė perspektyva.

„Išties daugėja nerimą keliančių signalų, kad Rusija bando panaikinti esamą ekonominės integracijos su ES ir kitomis pažengusiomis ekonomikomis lygį: protekcionizmas kyla, pasitikėjimas savimi tampa tikslu per se, ekonominė politika fokusuojama į „importo pakeitimą“ ir susidaro įspūdis, kad Rusija vis labiau siekia vien savo jėgomis panaikinti globalizaciją, izoliuodama save nuo likusios pasaulio dalies“, - sakė V.Ušackas.

„Ekonominės integracijos su ES panaikinimas, be abejo, pakenks Europos ekonomikai. Taip pat nepanašu, kad tai padės Rusijos ekonomikai, kuri, pavartojant Rusijos ekonominės plėtros ministro Aleksejaus Uliukajevo žodžius, „svyruoja tarp stagnacijos ir recesijos“, - sakė diplomatas.

V.Ušackas pabrėžė, kad „sunku rasti sėkmės istorijų tarp šalių, kurios stengėsi pakeisti importą, ir net tokia didelė šalis kaip Kinija savo ypač sėkmingą plėtros strategiją grindė gamybos produktų eksportu ir savo vis didesne bei sudėtingesne integracija į pasaulines produkcijos vertės grandines“.

Anot V.Ušacko, neigiama Rusijos izoliavimosi įtaka ypač akivaizdi Rusijos Karaliaučiaus krašte, kur bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui penktadaliu mažesnis nei Lietuvoje, o pagal tiesiogines užsienio investicijas vienam gyventojui regionas nuo Lietuvos atsilieka penkis kartus.

Kalbėdamas apie situaciją Lietuvoje, diplomatas teigė, kad Lietuvos ūkio augimas yra vienas sparčiausių ES, o narystė euro zonoje suteiks „papildomo stabilumo, saugumo, paskatins investicijas bei ūkio augimą“. Kartu V.Ušackas pabrėžė, kad pakeitus valiutą teigiamas impulsas bus mažesnis nei tas, kuris buvo nulemtas stojimo į ES, todėl valstybės pažangai būtinas tolesnis struktūrinių reformų įgyvendinimas.