„Nepritarčiau žmonių teisės ribojimui pasirinkti savo Seimo narį (...) Nesakyčiau kategoriškai, kad reikėtų paimti ir uždrausti (daugiau nei – BNS) dvi kadencijas Seimo nariams (būti išrinktiems – BNS), galbūt tai reikėtų merams ar kitiems pareigūnams“, – sakė V. Pranckietis.

Apie daugiamandatėse apygardose išrinktų parlamentarų kadencijų ribojimą praėjusią savaitę buvo prabilęs „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

Jis teigė, kad šio klausimo Seimas galėtų imtis po referendumo dėl jo narių mažinimo.

Nori grąžinti nemokamas bakalauro studijas

V. Pranckietis sako, kad įvesti visuotines nemokamas bakalauro studijas yra numatyta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programoje, taip pat Vyriausybės programoje. Susitikime su švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi esą nutarta, kad ministerija skaičiuos, kiek tai kainuotų.

„Turime viską skaičiuoti, ir jeigu tam yra finansinės galimybės, mes galėtume skelbti tokią žinią ir nuo 2020-ųjų metų galėtume sugrąžinti nemokamas bakalauro studijas, atsižvelgiant į valstybės poreikius. Ir netgi turbūt galėtume išplėsti tą diskusiją iki to, kad valstybės poreikius atitinkančios profesijos arba būtinos, kad būtų užsakytos tokios programos netgi mokant papildomą stipendiją, kad ir studentai drįstų įsipareigoti ateityje dirbti ten, kur yra interesas“, - „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Pranckietis.

Pasak jo, papildomų lėšų įvesti visuotinėms nemokamoms bakalauro studijoms daug nereikėtų.

„Ir dabar, šiuo metu pagal tai, kiek yra skiriama krepšelių, tai tos studijos beveik atitiktų nemokamas studijas, reiškia nedaug papildomų išteklių reikėtų, kad visi tie, kurie dabar studijuoja, gautų nemokamas bakalauro studijas“, - sakė V. Pranckietis.

Prieš savaitę Seime Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio metu ministras A. Monkevičius sakė bandysiantis įvesti nemokamas bakalauro studijas.

Dėl referendumo nekeičia nuomonės

V. Pranckietis nekeičia savo nuomonės ir tikina, kad Seimo narių skaičius turėtų būti mažinimas iki 121 parlamentaro. Pasak jo, konservatorių noras kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Referendumo įstatymo atitikties Konstitucijai yra keistas ir, V. Pranckiečio teigimu, opozicijai pakenks rinkimuose.

„Tai yra keistokas veiksmas, nes bandoma atimti iš žmonių galimybę nuspręsti apie Seimo dydį. Referendumai paskelbti pagal galiojančius įstatymus, todėl dabar bandyti įrodyti, kad jie yra ne pagal galiojančius ar galiojančius neteisingai (įstatymus. - ELTA), yra tikrai keista. Vertinant politiškai, tai būtų labai didelis kenkimas savo būsimiems kandidatams“, - trečiadienį ,,Žinių radijui“ teigė V. Pranckietis.

Pasak jo, referendumas dėl Seimo narių mažinimo yra žmonių iniciatyva. Todėl Seimas turi suteikti galimybę piliečiams nuspręsti, kokio dydžio Seimą jie nori matyti.

,,Nuosekliai kalbėjau apie Seimo narių mažinimą, tai buvo mūsų programoje ir visada kėliau tą klausimą (...) Kalbėjau ir apie tai, kad referendumai galėtų būti keliami vienu metu. Klausimas, ar referendumai yra teisėti, man iš viso keistai skamba. Jie yra paskelbti pagal galiojančius įstatymus, todėl yra teisėti. (...) Šiuo metu viskas yra teisėta ir teisinga. Žmonių lūkestis toks yra, ir tą lūkestį reikia pateisinti“, - teigė Seimo pirmininkas.

Konservatoriai antradienį pradėjo rinkti Seimo narių parašus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, prašant ištirti, ar Referendumo įstatymas (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijai. Kreipimesi taip pat prašoma ištirti, ar šio įstatymo pagrindu priimtas Seimo 2019 m. vasario 14 d. nutarimas „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo paskelbimo“, kuriuo norima sumažinti Seimo narių skaičių iki 121, neprieštarauja Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Vasario 14 d. Seime po pateikimo pritarta valdančiųjų „valstiečių“ inicijuojam referendumui dėl Seimo narių mažinimo iki 121. Iniciatyvos autoriai referendumą dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo planuoja rengti šių metų gegužės 12 d. - kartu su pirmuoju prezidento rinkimų turu.

Valdančiųjų teikiamo įstatymo projekto tikslas - pakeisti Konstitucijos 55 straipsnį ir taip sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 121 parlamentaro.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai, inicijuodami projektą, argumentuoja, kad Seimo narių skaičių mažinti reikia dėl šalyje mažėjančio gyventojų skaičiaus. Pasak LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio, sumažinus parlamentarų skaičių būtų pasiektas našesnis darbas parlamente.

Tačiau jiems oponuojanti opozicija tvirtino, kad valdantieji užsiima tiesiog populizmu.

Šiuo metu galiojantis Konstitucijos 55 straipsnis nustato, kad Seime turi būti 141 narys.

Nepasiturinčius reikėtų atleisti nuo priemokų už vaistus

V. Pranckietis pritaria sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos iniciatyvai nepasiturinčius žmones atleisti nuo priemokų už kompensuojamuosius vaistus.

„Galvoju, kad tai būtų teisinga tų žmonių atžvilgiu, jeigu yra finansinės galimybės. O ministerija turi suskaičiuoti finansines galimybes“, - „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Pranckietis.

Pasak jo, tokie siūlymai kaip šis atitinka valdančiųjų rinkimų programoje numatytą prioritetą orientuotis į socialiai pažeidžiamus žmones: „Socialiai orientuoti klausimai yra vienas iš prioritetų ir šioje Seimo sesijoje. Vienas iš jų kaip tik būtų šitas klausimas“.

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga siūlo atleisti mažas pajamas gaunančius asmenis nuo priemokų už perkamus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones. Skaičiuojama, kad tai kainuotų 4 mln. eurų.

M. Puidokas turėtų grįžti į frakciją

Prezidento posto siekti ketinantis Mindaugas Puidokas, supratęs, kad platesni vandenys ne jam, galėtų grįžti į „valstiečių“ frakciją, sako V. Pranckietis.

Seimo vadovas pernelyg nesureikšmino, kad pastaruoju metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakciją paliko M. Puidokas, Naglis Puteikis ir Raimundas Martinėlis. Pastarieji du, teigė V. Pranckietis, nebuvo partijos nariai. Kartu, akcentavo V. Pranckietis, iš frakcijos pasitraukusio N. Puteikio sprendimas suprantamas ir dėl jo dalyvavimo šalies vadovo rinkimuose.

„Puteikiui yra rinkimų laikotarpis, kada jam reikia būti kitaip matomam, ir jis save taip pateikia. Dėl Martinėlio man labai gaila, tai žmogus, su kuriuo norisi visada bendradarbiauti, kuri spėjau pažinti kaip labai aukštos kultūros žmogų. O dėl Mindaugo Puidoko tai pasakysiu, kad jis buvo labai patriotiškas, ir aš tikiuosi, kad jis ir ateityje, po prezidentinių rinkimų laikotarpio, apsispręs ir sugrįš atgal“, - „Žinių radijui“ teigė V. Pranckietis. Tačiau jis nebuvo optimistiškai nusiteikęs dėl M. Puidoko galimybių prezidento rinkimuose.

„Supratęs, kad platesni vandenys ne jam, jis gali sugrįžti vėl į savo ankstesnę poziciją“, - kalbėjo Seimo pirmininkas.

M. Puidokas iš LVŽS frakcijos buvo pašalintas po to, kai pastarąją savaitę negailėdamas „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui kritikos pranešė dalyvausiantis prezidento rinkimuose.

Apie valdžios užkulisius: įtampų nėra

V. Pranckietis sako, kad, susitikdamas su premjeru Sauliumi Skverneliu ir prezidente Dalia Grybauskaite aptarti situacijos dėl nepaskirto aplinkos ministro, jokios „taikdariškos“ misijos nesiėmęs. Seimo vadovas tvirtina, kad, priešingai nei teigia „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, premjeras buvo jo įspėtas, kad jis važiuosiąs kalbėtis su prezidente.

,,Premjeras pasakė: ,,esi laisvas veikti“, manau, visuomet yra gerai bendrauti ir ne tik per šventes susitikti, bet galima ir dalykiniais klausimais“, - trečiadienį ,,Žinių radijui“ sakė V. Pranckietis.

Imtis iniciatyvos kalbėtis su valdžios atstovais Seimo pirmininkas teigė ėmęsis tam, kad ,,Lietuvos žmonėms būtų ramiau“, ir parodyti, kad dialogas tarp institucijų vis dėlto vyksta.

,,Jokios ,,taikdariškos“ misijos aš nesiėmiau, tiesiog tuo metu nusprendžiau veikti, kad žmonės matytų, kad valdžios bendradarbiauja ir galimybės toliau tęstis procesams yra, kad viskas vyksta valstybėje. (...) Manau, kalbėjimasis tarp valstybės vadovų jis buvo, yra ir turi būti“, - sakė V. Pranckietis.

Pasak Seimo pirmininko, premjero ir prezidentės taikyti nereikia, jie yra savarankiški, turi savo nuomones ir toliau gali sėkmingai bei konstruktyviai dirbti.

,,Jų taikyti nereikia, jie yra visiškai savarankiški. Manau, kad jie toliau bendradarbiaus kaip priklauso pagal jų statusą jiems bendradarbiauti. Bendradarbiavimas, žinoma, ir toliau įmanomas“, - sakė jis.

V. Pranckietis tikina, kad jo santykiai su S. Skverneliu bei D. Grybauskaite yra be įtampų.

,,Tarp manęs ir premjero, tarp manęs ir prezidentės įtampų nėra“, - teigė V. Pranckietis.

ELTA primena, kad pastarąją savaitę prezidentė D. Grybauskaitė atmetė premjero S. Skvernelio siūlomą „socialdarbietės“ Irmos Gudžiūnaitės kandidatūrą į aplinkos ministres.

Premjeras S. Skvernelis aštriai sureagavo į tokį prezidentės sprendimą. S. Skvernelio teigimu, prezidentė dar kartą parodė ne tik savo požiūrį į jo vadovaujamą Vyriausybę, tačiau ir norą destabilizuoti Vyriausybės darbą.

Šalies aukščiausioje valdžioje įsipliekus nesutarimams, Seimo pirmininkas V. Pranckietis ėmėsi tarpininko vaidmens.

,,Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis tokią Seimo pirmininko iniciatyvą vienyti institucijas įvardino kaip pozicijos ieškojimą, kur V. Pranckietis galėtų atrodyti svarbus ir reikalingas.

Pasak R. Karbauskio, Seimo vadovas inicijavo susitikimus su prezidente D. Grybauskaite, prieš tai neišsiaiškinęs visos situacijos dėl atmestos aplinkos ministrės kandidatūros.