„Idėja yra ne nauja ir ne mano. Visur deklaruodami, kad užsienio politikoje esame vieningi, ir tęskime tai daryti, tarppartinių susiginčijimų čia neturėtų būti. Bet kai dviejų asmenų grupė ima kurti atskirąją užsienio politiką ir ją išgarsina, ir išgarsina ne oficialia mūsų kryptimi, susikuria įvaizdis, lyg kažkas yra kitaip“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė V. Pranckietis.

Taip jis reagavo į kelių opozicijos politikų išsakytą kritiką dėl jo vizito Izraelyje metu susitikus su Palestinos prezidentu Mahmoudu Abbasu (Mahmudu Abasu) pakartoto Lietuvos siūlymo steigti atstovybę.

Idėja yra ne nauja ir ne mano. Visur deklaruodami, kad užsienio politikoje esame vieningi, ir tęskime tai daryti, tarppartinių susiginčijimų čia neturėtų būti.

„Iš Lietuvos užsienio politiką formuojančių subjektų mes pastabų neturėjome, priešingai, turėjau pritarimą ir iš prezidentės (Dalios Grybauskaitės – BNS), ir iš užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus“, – pažymėjo Seimo pirmininkas.

Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Stasys Šedbaras ir Kazys Starkevičius parlamento vadovo pareikalavo pripažinti, kad siūlymas dėl Palestinos atstovybės „buvo tik jo asmeninė nuomonė, nesaistanti Lietuvos valstybės ir jos institucijų“.

„Tokie nesuderinti teiginiai kompromituoja Lietuvą tarptautinėje bendruomenėje ir, kas ypač svarbu, strateginių sąjungininkų, tokių kaip Jungtinės Amerikos Valstijos akyse“, – konservatorių frakcijos išplatintame pranešime cituojamas A. Ažubalis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis su L. Kasčiūnu kreipėsi į V. Pranckietį, prašydami pateikti konkretesnius paaiškinimus, kokiais argumentais vadovaujantis susitikime su Palestinos vadovu jis pakvietėte palestiniečius Lietuvoje įsteigti atstovybę Baltijos šalims ir „ar tokia pozicija yra suderinta su Lietuvos užsienio politikos formuotojais“.

Atsakydamas į kritiką V. Pranckietis pažymėjo, kad Lietuva nuo 2013 metų yra įsteigusi biurą Ramaloje, o Lietuvai akredituota Palestinos misija Helsinkyje, klausimas dėl Palestinos atstovybės steigimo Lietuvoje keltas jau per ankstesnius vadovų vizitus.

„2015 metais Palestinoje lankėsi ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, jis teigė, kad Palestinos atstovybės atidarymas Vilniuje būtų išties įsimintinas įvykis, jis taip pat turėjo Užsienio reikalų ministerijos mandatą taip teigti. Šis klausimas buvo iškeltas daugiau nei prieš trejus metus“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Su Seimo pirmininko delegacija į Izraelį vykęs konservatorius Emanuelis Zingeris pažymėjo, kad atstovybės atidarymo nereikėtų tapatinti su Palestinos valstybės pripažinimu.

„Mes ne sykį pareiškėme, kad Palestinos valstybės pripažinimas įmanomas tik po to, kai baigsis Izraelio ir Palestinos taikos derybos Artimųjų rytų taikos proceso kontekste. Palestinos pripažinimo dalykas yra visiškai kitoks“, – sakė E. Zingeris.

„Lietuva, Latvija, Estija laikosi tos pačios pozicijos kaip Vokietija ir Olandija, kad reikėtų sulaukti derybų pabaigos dėl dviejų valstybių steigimo ir tada galėtume pripažinti Palestinos valstybingumą“, – apie situaciją sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas socialdarbietis Juozas Bernatonis.

Lietuva nėra pripažinusi Palestinos valstybės, todėl palestiniečių atstovybė oficialiai būtų žemesnio rango nei ambasada, ji turbūt vadintųsi Palestinos ryšių su Lietuva biuru.