„Byla eina savo keliu be Rusijos pagalbos. Rusija mano, kad gali sutrukdyti tam kokiu nors brutaliu kišimusi. Manau, kad mūsų valdžia turėtų net nereaguoti. Nes lygiai taip pat jie gali iškelti bylas Amerikos prokurorams, kurie dabar persekioja Rusijos piliečius šnipus“, – BNS sakė V. Landsbergis.

Rusijos teisėsauga pirmadienį pranešė iškėlusi bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą. Ji teigia įžvelgusi Rusijos Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo – neabejotinai nekalto asmens patraukimas atsakomybėn – požymių.

URM: Rusija kiršina ir klimpsta į sovietinės praeities liūną

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) Rusijos teisėsaugos sprendimą iškelti baudžiamąsias bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylas, pavadino atviru spaudimu Lietuvai, jos teismams ir teisėtvarkos pareigūnams.

„Deja, tačiau Rusijos Federacija vis toliau klimpsta į sovietinės praeities liūną, kur nei žmogaus gyvybė, nei laisvė, nei kaimyninių šalių suverenumas nebuvo gerbiami“, – rašoma Lietuvos URM pareiškime.

„Rusijos teisėsaugos struktūros su vis didėjančiu pagreičiu virsta represiniu aparatu, kuris vietoje demokratinėms valstybėms įprasto valdžios atsvaros vaidmens, tampa jos savivalės įrankiu“, – teigia Lietuvos URM.

Taip ministerija reagavo į Rusijos tyrimų komiteto sprendimą pradėti Lietuvos teisėjų ir prokurorų baudžiamąjį persekiojimą pagal straipsnį dėl „neabejotinai nekalto asmens patraukimo atsakomybėn“.

Anot Lietuvos URM, Lietuvos teismui metamas kaltinimas, kad byla prieš Sausio 13-osios agresijos organizatorius ir dalyvius nėra paremta objektyviais įrodymais, dvelkia ypatingu cinizmu, nes Rusija pati atsisakė bendradarbiauti Sausio 13-osios ir Medininkų bylose.

„(Rusija) aktyviai slėpė ir globojo ginkluotų veiksmų prieš taikius gyventojus ir pareigūnus vadovus ir vykdytojus, ėmėsi visų įmanomų priemonių padėti jiems išvengti atsakomybės. Rusijos Federacijos tyrimų komiteto retorika iškreipia faktus, siekia įtvirtinti alternatyvią realybę“, – teigia Lietuvos URM.

Ministerija pabrėžė, kad teismas Sausio 13-osios byloje nuspręs dėl bausmės visiems šiuos nusikaltimus įvykdžiusiems ar prie jų kaip nors prisidėjusiems asmenims, o nuosprendis Medininkų žudynių byloje jau paskelbtas.

„Lietuva ir toliau dės visas pastangas, kad teisingumas Sausio 13-osios ir Medininkų bylose būtų įvykdytas“, – teigia Lietuvos URM.

Ministerija teigia prisimenanti šimtus tūkstančių Rusijos gyventojų, tomis tragiškomis 1991 metų sausio dienomis spontaniškai išėjusių į Maskvos, Sankt Peterburgo ir kitų Rusijos miestų gatves bei tokiu būdu išreiškusių savo nepritarimą Sovietų Sąjungos kariuomenės ir vietos kolaborantų nusikalstamiems veiksmams Vilniuje.

„Šiandieninį Rusijos Federacijos tyrimų komiteto sprendimą matome kaip kiršinantį mūsų visuomenes ir neatspindintį tikrosios Rusijos žmonių pozicijos šiuo klausimu. Tokie Rusijos Federacijos veiksmai kenkia dvišaliams santykiams,“ – teigia Lietuvos URM.

Sausio 13-osios byloje už akių teisiamą buvusį Sovietų Sąjungos gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą prokurorai siūlo pripažinti kaltu dėl nusikaltimų žmoniškumui ir skirti jam laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Griežčiausia bausme prokurorai taip pat siūlo nubausti buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą, buvusį Vilniaus garnizono vadą Vladimirą Uschopčiką, vyriausiąjį oro desanto pareigūną Vilniuje Vasilijų Kustrio.

Propagandinis triukas

Rusija ėmėsi tyrimo Sausio 13-osios bylą Lietuvoje nagrinėjančių teisėsaugos pareigūnų atžvilgiu dėl propagandinių tikslų, pirmadienį pareiškė politologas Nerijus Maliukevičius.

Pasak jo, Maskva taip siekia vengti atsakomybės dėl tragiškų 1991 metų įvykių.

„Aš manau, kad tai yra savotiškas viešos erdvės kovos ar propagandinis įrankis, siekiant permesti atsakomybę, permesti kaltę tiems patiems teisėjams ar net pačioms aukoms“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.

Rusijos teisėsauga pirmadienį pranešė iškėlusi bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą.

Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl „neabejotinai nekalto asmens patraukimo atsakomybėn“.

N. Maliukevičius teigė, kad Rusija ir anksčiau imdavosi panašių priemonių, o vienas pastarųjų atvejų buvo bandymas finansiniais nusikaltimais apkaltinti britą Williamą Browderį (Viljamą Brauderį).

Šis verslininkas yra aršus Kremliaus kritikas ir daug prisidėjo, kad Jungtinių Valstijų Kongresas 2012 metais priimtų vadinamąjį Magnitskio įstatymą, atvėrusį kelią Vašingtonui įvesti griežtas sankcijas dešimtims Rusijos aukšto rango pareigūnų.

Sergejus Magnitskis buvo W. Browderio investicijų bendrovės „Hermitage Capital Management“ teisininkas. 2009 metų lapkritį jis mįslingai mirė Rusijos kalėjime, prieš tai atskleidęs didžiulio masto lėšų grobstymo schemą, kurioje dalyvavo valstybės pareigūnai.

„Akivaizdu, kad tai yra bendra agresyvi Kremliaus strategija ginantis nuo pateikiamų jiems ar jų veikėjams kaltinimų, ir tai ne pirmas atvejis“, – kalbėjo N. Maliukevičius.

Pasak jo, Rusijos bandymai permesti atsakomybę matomi ir teisinėje, ir informacinėje erdvėje.

„Tokia strategija matoma tiek informacinėje plotmėje, kai yra kaltė permetama, pavyzdžiui, Ukrainai už lėktuvo numušimą, (...) tą patį matome ir teisinėje plotmėje, kai yra teisinėmis priemonėmis arba net naudojantis Interpolu bandoma permesti šitą atsakomybę“, – tvirtino politologas.

Sausio 13-osios byloje daugiau kaip 60 asmenų kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumu, dauguma jų teisiami už akių.

Buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir kai kuriuos karininkus Lietuvos prokuratūra siūlo įkalinti jį iki gyvos galvos.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.