„Valstiečių“ nuvertimo plano nėra

„Aš manau, kad tai irgi perkaitimas, o ne koks realus planas nuversti valdžią. Ką reiškia nuversti valdžią? Valdžios ir pačios nuvirsta. Nuvirsta, kai nesusitvarko. O dabar virsmai yra Vyriausybėje, šalinami ministrai, kad parodytų, kas kaltas dėl negerovių. Tie ministrai nesijaučia asmeniškai patys kalti. Jie sako, kad vykdė, kas jiems buvo įsakyta“, - penktadienį ,,Žinių radijui“ sakė V. Landsbergis.

Aš manau, kad tai irgi perkaitimas, o ne koks realus planas nuversti valdžią.

Pasak profesoriaus, jeigu ir buvo koks planas, tai nebent prašymas bendradarbiauti su opozicija.

„Gana nuo seno opozicija buvo siūliusi bendradarbiauti daugumai. Nebūti tokiai arogantiškai, kad mes turime balsų persvarą arba dar nusiperkame kokią mažą frakciją ir jau galime balsuoti, kaip tik norim. Tai nėra tokio didelio gerumo šitaip valdyti. Vyriausybė gali ir neatlaikyti“, - teigė V. Landsbergis.

Ketvirtadienį premjeras Saulius Skvernelis Liberalų frakcijos posėdyje tikino, kad į jo rankas pakliuvo „valstiečių“ valdžios nuvertimo planas. Pasak Vyriausybės vadovo, teisėtai išrinktą valdžią nuversti siekia konservatoriai. Premjeras neatmetė galimybės, kad tai gali būti daroma su Kremliaus pagalba, todėl, tvirtino Vyriausybės vadovas, Lietuvos specialiosios tarnybos turės atsakyti į šiuos keliamus būgštavimus.

Vyriausybė pervargo ir yra nervinga

Vyriausybė yra pervargusi ir nervinga, sako V. Landsbergis. Aiškindamas netikėtą premjero sprendimą atleisti tris ministrus, jis teigia manąs, kad tai yra keistas bei neadekvatus Vyriausybės vadovo sprendimas.

„Elgesys, visi mato, yra keistokas“, - „Žinių radijui“ akcentavo V. Landsbergis. Pasak jo, valdžia, susidūrusi su daug problemų, tiesiog pervargo.

„Gali būti toks paprastas žmogiškas momentas, kaip nervingumas ir pervargimas, arba per daug problemų vienu metu - jos sugriūna ant Vyriausybės. Ir prisiima sau atsakomybę galbūt ne viešai, o širdyje premjeras (tada. - ELTA) atsiranda problemų ir šiek tiek blaškymosi“, - svarstė S. Skvernelis.

„Aš matau kažkokius neadekvatumus ir keisto elgesio, keistų situacijų susidarymą per labai trumpą laiką ir nežinia dėl ko“, - aiškino pirmasis valstybės vadovas atkūrus nepriklausomybę.

V. Landsbergis pabrėžė, kad klausimų dėl švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės atleidimo jam nekyla, tačiau, klausė profesorius, tai, kuo neįtiko aplinkos ministras Kęstutis Navickas, lieka paslaptimi. Jis pabrėžė laukiąs, kol atstatydinamas aplinkos ministras pats atskleis savo vertinimą.

V. Landsbergis neslėpė, kad klausimų kyla ir dėl siekio atleisti kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonnson. Pasak profesoriaus, nors, jo žiniomis, kultūros žmonės ir nebuvo labai patenkinti Kultūros ministerijos darbu, pats nepasitenkinimas nebuvo toks galingas, kad iš posto turėtų trauktis ministrė. V. Landsbergis neatmetė galimybės, kad ministrai tiesiog buvo padaryti priimtų valdžios sprendimų kaltininkais.

„Aš tik apytikriai girdėdavau, kad kultūros srityje yra nepatenkinti, bet, kad tas nepasitenkinimas būtų toks galingas, kad verstų iš viršaus premjero įsakymu atsisakyti ministrės, nebuvo įsivaizduojama. Atrodė, kad visas daroma suderinus, taip pat kaip ir aplinkoje (Aplinkos ministerijoje. - ELTA). Kad vykdomi yra valingi nurodymai. Galbūt yra tam tikro valingo valdymo pagundos, įsakymai ministrams, jie lyg ir skundžiasi, kad turėdavę vykdyti kai kuriuos nurodymus, o paskui daromi kaltininkais“, - samprotavo V. Landsbergis.

Siūlo neskubėti su biudžetu

V. Landsbergis sako, kad nereikėtų skubėti priimti neišdiskutuoto biudžeto, o ramiai, be pykčio ir ne prieš kameras susėdus aptarti pagrindinius diskusijas keliančius klausimus. Pasak jo, valdančiųjų kaltinimai opozicijai, kad siūlydama atidėti biudžeto priėmimą ir surasti būdų, kaip patenkinti streikuojančių mokytojų reikalavimus, ji griauna valstybę, yra nepagrįsti. Nieko blogo, pasak jo, gyventi ir su pernykščiu biudžetu, laukiant visų politinių jėgų sutarimo.

„Opozicija pasiūlo dėl biudžeto dar palaukti, pasiderėti savaitę, ir yra baisiausiai užsipulta, kad ji griauna valstybę. Kaip galima be biudžeto? Aš manau, kad galima, yra buvę mano atmintyje tų tokių situacijų, kai tekdavo gyventi pagal pernykštį biudžetą kurį laiką, kol valdžios tarpusavyje susitars“, - „Žinių radijui“ penktadienį sakė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, buvęs faktinis valstybės vadovas prof. V. Landsbergis.

„Iš opozicijos pusės yra labai konkretūs skaičiavimai, kad viešojo sektoriaus didelės sritys netenka biudžetinio finansavimo, todėl, kad padaryta visokių lengvatų ir taip toliau. (...) tai atrodo visada simpatiška, bet kai pritrūksta pinigų viešajam sektoriui, tai to sektoriaus žmonės nėra laimingi“, - kalbėjo profesorius.

Komentuodamas kilusias diskusijas dėl opozicijos siūlymo atidėti kitų metų biudžeto priėmimą, kol nepasibaigs derybos su streikuojančiomis profsąjungomis, V. Landsbergis pabrėžė, kad visos politinės partijos turi susėsti ir, atsisakius asmeninių ambicijų, surasti valstybei naudingą kelią. Dabar, pabrėžė V. Landsbergis, partijų ginčai dėl to, kaip reaguoti į streikuojančių pedagogų reikalavimus, veikiau primena vaikų darželį.

„Būtų labai gerai, jeigu sugebėtų valdžių atstovai susėsti ir ramiai be pykčio aptarinėti tuos dalykus. Galbūt galimas kompromisas, vieni kalba apie 300 milijonų, kiti - apie 150 milijonų ir kaltina vieni kitus, kad klastoja, neteisingai kažką daro, gąsdina. Tai visa ta kova vyksta per viešuosius ryšius, per spaudą, tai yra vaikų darželis. Žmonės turėtų susėsti ir kalbėtis apie reikalą, nebūtinai (tik tada. - ELTA), kai į jų veidus atstatytos kameros“, - kalbėjo V. Landsbergis.

Ketvirtadienį premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad mokytojų streikų ir visuomenėje kylančių įtampų pagrindinis tikslas siejasi su konservatorių bandymu bet kokia kaina sužlugdyti kitų metų valstybės biudžetą,

„Norima padaryti krizę ir krachą šalyje (...), kad visiems šalies gyventojams (...) dirbantiesiems, pensininkams, vaikus auginančioms šeimos - visiems būtų blogiau. Toks yra pagrindinis tikslas“, - sakė S. Skvernelis.