Šią iniciatyvą V.Bakas ketvirtadienį pristatė „valstiečių“ ir socialdemokratų frakcijų koalicinei tarybai. Pasak NSGK pirmininko, kol kas jo iniciatyvą remia daugiausia „valstiečių“ frakcijos nariai, socialdemokratai paprašė savaitės patikslinti formuluotes.

„Visiškai turiu pritarimą mūsų frakcijos, taip pat yra pasirašę keletas kitų frakcijų Seimo narių. Vyksta tolesnė diskusija. Puikiai suprantu, kad šio tyrimo kontekste mūsų partnerių apsisprendimas susijęs su vertybinėmis nuostatomis, kitokia politika. Visi puikiai supranta, kad turime progą apsivalyti ir taisyti klaidas, kurios buvo padarytos“, – tvirtino politikas.

V.Bako teigimu, reikia ištirti, kas Lietuvoje be socialdemokrato Mindaugo Basčio atstovauja „Rosatom“ interesams.

„Pirma tyrimo kryptis – „Rosatom“, populiariai kalbant, kas buvo už M.Basčio. Iš Rusijos pusės žinome, kas buvo, iš Lietuvos pusės – kol kas nežinome, bet ta informacija yra, ir tuos klausimus būtina užduoti, kas rūpinosi aukščiausiu lygiu „Rosatam“ interesais čia“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė NSGK pirmininkas.

Tuos klausimus būtina užduoti, kas rūpinosi aukščiausiu lygiu „Rosatam“ interesais čia.

Pavasarį Seime atliktas parlamentinis tyrimas dė M.Basčio ryšių ir konstatuota, kad šis parlamentaras veikė prieš Lietuvos interesus, o jo ryšiai su „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu kelia grėsmę šalies saugumui. Dėl to M.Basčiui pradėta apkalta.

Šis tyrimas apimtų ir premjero Sauliaus Skvernelio pasiūlymą išaiškinti galimas neskaidrias verslo įtakas politikams.

„Antra kryptis – verslo neskaidri, neteisėta įtaka Lietuvos politinei sistemai, politiniams sprendimams. Aš taip pat detalizavau atvejus šiandien“, – sakė V.Bakas.

Jis sakė kol kas viešai negalįs atskleisti šių atvejų, nes taip galėtų būti sužlugdytas parlamentinis tyrimas.

„Trečia kryptis – strateginės Lietuvos įmonės, ūkio sektoriai ir į juos darytos didžiulės investicijos, kurios, mūsų įsitikinimu, padarė didelės žalos valstybei. Aišku, tą žalą reikia dabar taisyti. Tai projektai, kurie tikrai yra solidūs ir susiję su nacionalinio saugumo interesais“, – teigė parlamentaras.

Jis pabrėžė, kad naują tyrimą išprovokavo M.Basčio ryšių tyrimas.

„Tik noriu priminti, kad kai NSGK baigė tyrimą dėl M.Basčio, vieningai komiteto nariai pasakė, kad teks grįžti prie šio klausimo. Seimas mums buvo suformulavęs labai aiškią užduotį, bet iš tiesų abejoju, ar visi komiteto nariai ir to tyrimo iniciatoriai tikėjosi, kad atliekant tyrimą paaiškės ir kitų aplinkybių, kurios tikrai atsako į iš esmės daugelį politinės korupcijos klausimų, įtakos nesuderinimo su interesais klausimais. Manau, kad visa tai visuomenei reikia pasakyti ir įvertinti“, – ketvirtadienį sakė NSGK vadovas.

Pasak premjero S.Skvernelio, pagrindinis šio tyrimo tikslas būtų „atskleisti situacijos mastą ir lygiagrečiai teikti įstatymų pataisas, kurios neleistų ateityje taip elgtis“.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad neatskleidus tokios informacijos, lieka galimybė ja manipuliuoti.

„Dar vienas dalykas, kuris svarbus, jeigu atsakymų nėra arba jie yra neatskleisti ir lieka kažkur, prasideda galimybė manipuliuoti ta informacija. Kada turime po to įvairius paskyrimus, kandidatų svarstymus ir siūlymus, atsiranda iš turimos medžiagos, kad kažkas ten yra. (…) turėtume sudėti saugiklius, kad ateityje taip nebūtų“, – tvirtino Vyriausybės vadovas.

Inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją turi teisę ne mažiau kaip ketvirtadalis Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 36 parlamentarų. Tokiu atveju Seimas komisiją turi sudaryti artimiausio posėdžio metu. Tačiau V.Bako iniciatyva kol kas nėra registruota Seimo posėdžių sekretoriate.