Tenka tik apgailestauti, kad valstybiškai svarbiems strateginiams energetikos projektams kyla pavojus žaidžiant politinius žaidimus, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis.

Komentuodamas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir valdančiosios daugumos formuotojos Lietuvos socialdemokratų partijos lyderio Algirdo Butkevičiaus konfrontaciją, V.Jurkonis sako, kad tokios suirutės negali būti, jeigu norima sklandžiai tęsti energetikos politiką. Jo nuomone, lenkai, jungdamiesi į koaliciją, ir neturėjo rimto pagrindo daug tikėtis, o socialdemokratai taip pat galėjo numatyti, kad, priimdami LLRA į koaliciją, turės su partneriais ieškoti bendros kalbos.

– Premjeras A.Butkevičius, nors ilgai kentęs, pagaliau pademonstravo tvirtą poziciją išspręsti viceministrės Renatos Cytackos, o drauge, deja, ir ministro Jaroslavo Neverovičiaus klausimą. Šį jo siekį palaikė ir Prezidentė. Lenkai tikriausiai puikiai numanė, kuo viskas baigsis? Tai sąmoningas kelias į politinį krachą?

– Kad ir kaip kažkas norėtų matyti tik vieną medalio pusę, šiuose politiniuose žaidimuose yra ne vienas veikėjas ir ne viena partija. Šie politiniai stumdymaisi rodo viena – mąstymas valstybiškai, kartais aukojant savo partijos interesus ar asmenines ambicijas, vis dar yra retenybė.

Kai Lietuvos vadovybė energetiką mato kaip vieną svarbiausių valstybės prioritetų, tokios suirutės mažų mažiausiai kelia klausimą dėl energetikos politikos nuoseklumo.

– Ar nuolatinė LLRA narių konfrontacija su aukščiausia Lietuvos valdžia išties gali būti patraukli lenkų elektoratui, ar tai labiau atliepia jų bendražygių – partijos "Rusų aljansas" – interesus?

– Žinant partijos lyderio Valdemaro Tomaševskio elgesį ir pasisakymus, suprantama, kodėl į partiją linkstama žiūrėti įtariai. Bet nuomonės ir sąmokslo teorijos yra viena, o kita – faktai. Akivaizdu, kad sąmyšis ir vidinės rietenos nepadeda Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekiams, bet visko nurašyti tik įtarimams negalima. Yra atitinkamos tarnybos, kurios privalo dirbti savo darbą. Pagaliau kur nepriklausoma žiniasklaida? Juk galima šiuo, o ypač elektros jungties "LitPol Link" klausimu atlikti išsamų žurnalistinį tyrimą, pasitelkiant tiek Lietuvos, tiek Lenkijos žurnalistus.

– Pagal naujausius premjero A.Butkevičiaus pasisakymus, panašu, kad LLRA valdančiojoje koalicijoje negalės likti. Kaip manote, ar įmanomas kitoks scenarijus po pastarųjų įvykių ir kokie būtų jo padariniai?

– Tai klausimas socialdemokratams bei koalicijos partneriams: kur jie buvo anksčiau, kaip būrė koaliciją ir kodėl būtent taip buvo paskirstyti ministrų portfeliai. Dauguma politikų nėra naujokai ir vienas kitą pažįsta daugelį metų. Pamatysime, ar visa tai yra staiga atsiradusios politinės valios išraiška, ar tiesiog dar vienas politinis spektaklis.

– LLRA nariai pasisakymais ir veiksmais nuolat kėlė įtampas. Jeigu jų koalicijoje neliks, nebus ir tiek nesklandumų tarp valdančiųjų. Tačiau tokiu atveju jie turėtų dar daugiau pagrindo kalboms, esą tautinių mažumų padėtis labai bloga – jos "net išmetamos iš valdžios". Toks scenarijus būtų tobulas papildas tiems, kuriems reikia medžiagos prieš Lietuvą nukreiptai propagandai. Kaip galima būtų to išvengti?

– Tai tikrai ne pirmas įtampos židinys koalicijoje – jų būta ir anksčiau, o ir veiksmas tuomet sukosi apie kitus koalicijos partnerius. Tautinių mažumų klausimas, norisi to ar ne, bus eskaluojamas, nes ta pati koalicija (beje, ir anksčiau buvusi taip pat) nelabai daug ką padarė, kad būtų kitaip.

Lenkų žurnalistai dar 2012 m. klausė, ar verta jiems tikėtis kokių nors permainų į valdžią atėjus socialdemokratams ir partneriams. Vis dėlto jiems tereikėjo pasižiūrėti, kaip tie patys socialdemokratai balsavo dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose 2010 m. balandžio 8 d. Vienintelis Gediminas Kirkilas tuomet buvo už. Tad jei kas ir turėjo kokių nors lūkesčių, vargu ar jie buvo pagrįsti.

Išvengti spekuliacijų šiomis temomis galima sprendžiant, o ne vilkinant klausimus ir, žinoma, atvirai kalbant su strateginiais partneriais – su Varšuva.