- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialdemokratų darbo partijos frakcijos atstovai prieš galutinį balsavimą keičia savo siūlymus dėl partijų finansavimo pertvarkos: nebeliečia buvusių bendražygių socialdemokratų dotacijos.
Pagal socialdarbiečių Andriaus Palionio ir Juozo Bernatonio registruotus pasiūlymus, po Seimo rinkimų registruotai naujai politinei partijai, kuri yra parlamentinė, lėšų iš biudžeto skirtų Vyriausybė.
Po rinkimų įkurtos, bet parlamentinę frakciją turinčios partijos dotacijos dydis būtų lygus mažiausiems parlamentinei partijai tuo metu skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš naujos parlamentinės partijos ir mažiausiai finansuojamos parlamentinės partijos frakcijų narių skaičiaus santykio.
Iki šiol Seime svarstytas variantas, kad suskilus parlamentinei frakcijai, jei įregistruojama nauja partija, turinti daugiau partijos narių-Seimo narių nei buvusi partija, valstybės dotacija už išrinktus Seimo narius padalinama tarp šių abiejų parlamentinių partijų pagal jų atstovų parlamente skaičių.
Tokiais siūlymais pasipiktino opozicinė Socialdemokratų partija – nuo jos atskilę politikai, sukūrę Socialdemokratų darbo partiją, būtų pasiėmę dalį socdemų gaunamos dotacijos.
Socialdemokratai sakė pataisas prašysiantys vetuoti prezidentės Dalios Grybauskaitės, ketino kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Be to, naujasis socialdarbiečių pasiūlymas į dotacijos skaičiavimo formulę grąžina Europos Parlamento rinkimų rezultatus – pirminiame jie eliminuoti.
Pagal naujausią siūlymą, dotacija būtų skiriama partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 2 proc. visų rinkėjų balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimų rezultatus. Anksčiau siūlyta ribą naikinti, o dotacijas dalinti tik pagal gautų mandatų skaičių.
Dabartinis siūlymas: trys penktadaliai dotacijos būtų paskirstoma partijoms proporcingai jų gautų Seimo mandatų skaičiui, penktadalis asignavimų – pagal savivaldos rinkimų metu gautus rinkėjų balsus, dar penktadalis – pagal Europos Parlamento rinkimuose gautus rinkėjų balsus.
Dabar valstybės dotacijos skiriamos partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus. Pinigai paskirstomi proporcingai visų surinktų balsų skaičiui.
Socialdarbiečių ketinimus pertvarkyti partijų finansavimo tvarką, numatant pinigus šiuo metu jų negaunančiai savo partijai, opozicijos atstovai tiesiai vadina „politine korupcija“.
„Šį įstatymą taip reikėtų ir pavadinti – Socialdemokratų darbo partijos frakcijos finansavimo įstatymu. (...) Iki šiol partijos buvo finansuojamos, kurios dalyvauja rinkimuose ir gauna tam tikrą žmonių palaikymą. Dabar partijos, kurios nedalyvavo rinkimuose ir negavo žmonių palaikymo, susiduria į tam tikrą darinį Seime ir paima iš biudžeto pinigus“, – yra sakęs Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas.
„Iš tikrųjų pavadinimas politinė korupcija visiškai atitinka šio įstatymo projektą. Visi matome – tai skirta tiems, kurie nuėjo palaikyti valdančiųjų ir dabar jiems reikia suteikti finansinę paramą“, – piktinosi socialdemokratas.
Nuo Socialdemokratų partijos atskilusių politikų įsteigta Socialdemokratų darbo partija šiuo metu kaip nedalyvavusi rinkimuose iš viso negauna dotacijos. Nauja tvarka jai atneštų beveik 300 tūkst. eurų, o Socialdemokratų partija prarastų beveik 400 tūkst. eurų per metus. Metinė socialdemokratų dotacija šiuo metu siekia apie milijoną eurų.
Pataisas sukritikavusi Vyriausioji rinkimų komisija pažymi, kad rinkėjų palaikymą partijoms labiau atspindi rinkėjų balsai nei laimėti mandatai, nes gauti savivaldos mandatui skirtingose savivaldybėse reikia skirtingo rinkėjų balsų skaičiaus, Seimo mandatas antrajame ture irgi gali būti laimimas labai maža balsų persvara. Pavyzdžiui, Birštone per 2015 metų savivaldos rinkimus gauti mandatui pakako 177 rinkėjų balsų, o Vilniaus mieste reikėjo 3918 balsų.
Projekto autoriai socialdarbiečiai teigia, kad jų siūloma partijų finansavimo tvarka užtikrintų „visų politinių partijų, dalyvaujančių valstybės valdyme, efektyvią veiklą ir skaidrumą“, ir tokia tvarka esanti daugelyje Europos valstybių.
Per metus partijoms paskirstoma apie 5,5 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse14
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
VRK: baigėsi parašų rinkimo terminas į EP rinkimus
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimas už kandidatų sąrašus rinkimuose į Europos Parlamentą (EP). Reikiamą skaičių parašų surinko septynios partijos, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. ...
-
Per mokymus VRK galimai nutekino tūkstančių rinkėjų duomenis (atnaujinta)8
Rinkimų repeticijos metu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) galimai nutekino tūkstančių rinkėjų duomenis, praneša portalas „lrytas.lt“. ...
-
G. Landsbergis su Filipinų pareigūnais aptarė Kinijos grėsmę, dvišalį bendradarbiavimą12
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį Maniloje su FIlipinų pareigūnais atarė dvišalį bendradarbiavimą, Kinijos grėsmę. ...
-
EP rinkimai: mažiausiai dviem partijoms nepavyko surinkti privalomo rinkėjų parašų skaičiaus
Mažiausiai dviem partijoms, norinčioms dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, nepavyko surinkti privalomo rinkėjų skaičiaus, dėl to jos negalės kelti savo kandidatų sąrašų. ...
-
KT sprendimas dėl R. Žemaitaičio nenustebino: įžvelgia pavojų politinei cenzūrai4
Seimo opozicijos nenustebino ketvirtadienį paskelbtas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas pripažinti parlamentarą Remigijų Žemaitaitį sulaužius Seimo nario priesaiką ir pažeidus Konstituciją. Nepaisant to, kai kurie parlamentarai įžvelgia pavojing...
-
Įvertino KT verdiktą dėl R. Žemaitaičio: tai rodo, kad kalbėjimas turi ribas9
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) pripažinimas Seimo narį Remigijų Žemaitaitį sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją rodo, jog politikų kalbėjimas turi ribas. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Nepalankaus KT sprendimo sulaukęs R. Žemaitaitis žada atsisakyti Seimo nario mandato10
Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Remigijus Žemaitaitis sulaužė priesaiką, jis pats žada artimiausiu metu atsisakyti Seimo nario mandato. ...
-
Paveiksliuke – degantis kūdikis: Laisvės partija bando gesinti gaisrą27
Internautai ūžia: Laisvės partija kvietimą registruotis į referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo iliustravo paveiksliuku su degančiu kūdikiu. Tiesa, partija įrašą netrukus pašalino. ...