- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime į priekį pajudėjo vaiko teisių apsaugos sistemos reforma, kartu pirmą kartą nustatoma amžiaus riba, iki kurios vaiko negalima palikti vieno – šešeri metai.
Antradienį Seimas 96 balsais „už“ vienbalsiai pritarė naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektui. Dar liko vienas balsavimas, kad įstatymas būtų priimtas. Jo įsigaliojimas numatytas nuo kitų metų liepos.
Socialinių reikalų ir darbo ministerijos parengtas projektas numato, kad vaiko teisių apsaugos skyriai būtų pavaldūs ne savivaldybėms, o įstaigai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat nustatoma bendra schema, kaip turi elgtis institucijos, gavusios pranešimą apie nerimo signalus šeimoje.
Įstatyme būtų nustatyta riba, kokio amžiaus vaikų negalima palikti be vyresniųjų priežiūros. Pagal projektą, tėvai ar atsakingi suaugusieji turėtų pasirūpinti, kad vaikas iki šešerių metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14-kos metų asmenų priežiūros.
R.Šarknickas: žengiame istorinį žingsnį
Ragindamas kolegas palaikyti įstatymo projektą Seimo narys „valstietis“ Robertas Šarknickas teigė, kad su šia redakcija Seimas „žengia kitą istorinį žingsnį „Matuko“ reformos link“.
Vaiko teisių apsaugos reforma inicijuota po keturmečio mirtimi pasibaigusio smurto protrūkio Kėdainiuose, dėl vaiko nužudymu teisiami jo motina ir patėvis. Iškart po šio tragiško atvejo buvo priimtos pataisos, kurios uždraudė vaikams taikyti fizines bausmes, apibrėžė smurto prieš vaiką formas, viena jų – nepriežiūra.
Dabar mes šiuo įstatymu įkuriame, gal kam nors nepatiks, lietuviškąją „Barnevernet“ , t.y. vieną tarnybą, kuri labai principingai ir labai kietai vertins vaiko teisių apsaugą.
„Šio įstatymo projekto pagrindiniai tikslai – netoleruoti ir stabdyti bet kokį smurtą prieš vaiką ir padėti smurto ir patyčių aukoms, taip pat suformuoti nuoseklią ir koordinuotą vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą. Tikiu, kad įstatymas padės vaikams jaustis saugesniems, taip pat padės išvengti didelių tragedijų, susijusių su pagrindinėmis vaiko vertybėmis: sveikata ar net gyvybe“, – kalbėjo R.Šarknickas.
Įstatymas su vaikais dirbančius žmones įpareigotų pranešti pastebėtus vaiko teisių pažeidimus, priešingu atveju jiems grėstų atsakomybė, išskiriami grėsmės vaikui lygiai, tarnybų veiksmai pagal kiekvieną grėsmės lygį. Taip pat įstatyme būtų nustatyti atvejo vadybos principai ir tvarka, įtvirtinama mobilių komandų veikla, skirta darbui su šeima.
Numatoma pagalba šeimai
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos vadovas konservatorius Mykolas Majauskas teigė, kad Kėdainių atveju nesuveikė du dalykai: nebuvo užtikrinta nei savalaikė pagalba šeimai, nei vaiko teisių apsauga. Anot parlamentaro, naujasis įstatymas ir griežčiau vertins vaiko teisių apsaugos pažeidimus, ir įgalins ieškoti būdų padėti su problemomis susiduriančioms šeimoms.
„Šitas įstatymas užtikrina kietesnę ir kibesnę vaiko teisių apsaugą. Kėdainiuose ji nesuveikė, kaip ir neveikia didelėje dalyje Lietuvos, nes yra skirtingi standartai. Vienur leidžia truputį pamušti, kitur leidžia truputį neprižiūrėti, trečioje vietoje galbūt leidžia tėvams truputį daugiau pagerti. Dabar mes šiuo įstatymu įkuriame, gal kam nors nepatiks, lietuviškąją „Barnevernet“ , t.y. vieną tarnybą, kuri labai principingai ir labai kietai vertins vaiko teisių apsaugą“, – kalbėjo M.Majauskas.
Tuo tarpu jo frakcijos kolega Rimantas Jonas Dagys teigė, kad „šitas įstatymas, nors kolega ir pakrikštijo „Barnevernet“, jis nieko bendro su „Barnevernet“ neturi“.
„Noriu aiškiai pasakyti, nes „Barnevernet“ principas yra tas, kad vaikas yra valstybės nuosavybė, o čia – šeimos dalis. Šitą dalyką visi mes supratome ir tą dalyką pataisėme. Atsiranda tam tikras centralizavimas ir ypač pagalbos srityje šeimai norint išsaugoti vaiką šeimoje. Tai yra psichologo pagalba ir kiti dalykai, kurių iki šiol nebuvo, atsakomybės prisiėmimas ir vieningos sistemos kūrimas“, – sakė R.J.Dagys.
Konservatorius tvirtino, kad svarstomas pakoreguotas variantas numato balansą tarp būtinybės apsaugoti vaiką ir suprasti, kad „jo atėmimas iš šeimos irgi yra neišvengiamas blogis ir gali būti taikomas tiktai kraštutinėmis priemonėmis“, o vaikas yra šeimos dalis.
Paėmus vaiką – per tris dienas į teismą
Teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius, nustatęs realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje, turėtų skubiai laikinai paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos. Vaiko teisių apsaugos specialistai kiekvienu atveju turėtų įvertinti, ar įmanoma vaiko interesus apsaugoti šeimoje, suteikiant šeimai atitinkamą pagalbą – socialines paslaugas, psichologinę pagalbą ir kt.
Įstatymas nustatytų, kad vaikas nuo šeimos galėtų būti atskiriamas tik teismo sprendimu. Jei tarnybos konstatuotų, kad vaiko interesų šeimoje neįmanoma užtikrinti net ir teikiant socialinę pagalbą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo vaiko paėmimo turėtų kreiptis į teismą dėl leidimo nustatyti vaikui laikinąją globą. Prioritetas būtų teikiamas vaiko apgyvendinimui pas giminaičius, tuomet šeimynoje ar pas budinčius globėjus.
Įstatymas nustatytų taisykles, kaip tarnybos turi reaguoti, gavusios pranešimą apie galimai pažeistas vaiko teises. Gavusi pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, ar gyvybei, vaiko teisių apsaugos tarnyba šį pranešimą turėtų patikrinti tą pačią dieną. Pranešimai apie kitus vaiko teisių pažeidimus turėtų būti patikrinti per tris dienas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos4
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...