Quantcast

Seimas solidarizuojasi su Lenkija: ką remiame ir kuo rizikuojame?

Praėjusią savaitę Seime priimta rezoliucija, kuria buvo paremta Lenkijos vyriausybės politika, tuo tarpu Europos Parlamentas kai kurias Lenkijos reformas pasmerkė ir pagrasino sankcijomis.

Kokias reformas Seimas parėmė ir ką Lietuvai gali duoti Lenkijos valdžią remianti, bet Europos Sąjungai (ES) prieštaraujanti Lietuvos rezoliucija ELTA kalbėjosi su Varšuvos universiteto mokslininke Renata Menkovska-Norkiene (Renata Mienkowska).

Rezoliucijoje parlamentarai kone vienbalsiai išreiškė paramą Lenkijoje vykdomoms šeimos stiprinimo reformoms. Seimo nariai rezoliucijoje taip pat solidarizavosi su Varšuva dėl jai pradėtų Europos Sąjungos procedūrų, raginančių laikytis ES teisės ir normų. Ši parama deklaruota ne tik džiaugiantis dėl sėkmingai vykdomų kaimynės reformų, bet ir siekiant pagerinti ne itin sklandžius Lietuvos ir Lenkijos santykius.

Tačiau lenkų politologė, Varšuvos universiteto mokslininkė bei Mykolo Romerio universiteto profesorė R. Menkovska-Norkienė abejoja, ar toks lietuvių sprendimas turės apčiuopiamos naudos ir ar apskritai bus pastebėtas Lenkijoje. Priešingai, politikos ekspertės nuomone, lietuvių deklaruotas simbolinis palaikymas kelia daugiau rizikų nei gali duoti realios naudos.

Stebint tai, kaip ši, vos kelių frazių rezoliucija lapkričio 9-ąją dieną buvo priimta bei kokios diskusijos ir komentarai lydėjo priėmimo procesą, susidaro įspūdis, kad Seimo nariai dėl parlamento sprendimų ir pareiškimų kokybės galvos stipriai nesuka. Keisčiausia, kad patys Seimo nariai pripažino, jog rezoliucija neturi reikšmingo turinio.

Dabar rezoliucija yra neišbaigta, o forma atrodo labiau komiškai nei rimtai.

Visgi ši mažytė rezoliucija sukėlė tik dar daugiau klausimų. Pavyzdžiui, ką reiškia solidarizavimasis su Lenkija, kuriai gresia ES sankcijos dėl bendrijos sutarčių pažeidinėjimo? Ar tai reiškia, kad Lietuvos Seimo nariai pritaria politikai, kuri kertasi su Europos Sąjungos pamatinėmis vertybėmis?

Tai nesunku buvo pastebėti vykusiose diskusijose priimant šią rezoliuciją. Parlamentarai žėrė komplimentus ne tik Lenkijos reformoms dėl šeimos, bet ir jos vykdomai žiniasklaidos politikai. Jau ne kartą dviprasmiška retorika pasižymėjęs Povilas Urbšys parlamentarus ragino nepasiduoti Briuseliui, anot jo, naikinančiam nacionalines tapatybes, bet vadovautis Lenkijos pavyzdžiu.

Atrodytų nieko keisto. Seime iš atskirų parlamentarų galima išgirsti ir juoką, ir baimę keliančių komentarų. Tačiau šiuo atveju nerimą kelia tai, kad iš penkiasdešimties posėdyje dalyvavusių parlamentarų tik vienas, Algirdas Sysas, skeptiškai įvertino iniciatyvą, teigdamas, jog ne viskas, kas šiuo metu vyksta Lenkijoje, yra gerai.

A. Sysas savo sprendimą balsuoti prieš šią rezoliuciją Eltai argumentavo tuo, kad tokiems klausimams spręsti yra skirti Seimo Užsienio reikalų bei Europos reikalų komitetai.

„Jei mes norime reprezentatyviai atstovauti Lietuvai ir pateikti nuomonę dėl vieno ar kito veiksmo, tai turi būti labai atsakingai svarstoma“, - aiškino socialdemokratas. Anot jo, P. Gražulis pasinaudojo tuo, kad Seimo Statutas leidžia rezoliuciją pateikti ir priimti per vieną dieną. „Dabar rezoliucija yra neišbaigta, o forma atrodo labiau komiškai nei rimtai“, - kalbėjo A. Sysas.

Kai už rezoliuciją balsuoja 44 Seimo nariai iš 141 galima labai dviprasmiškai suprasti, ar čia Lietuvos Seimas palaiko tas reformas, ar nepalaiko. Parlamentaras svarstė, kad balsavimas būtų buvęs visai kitoks, jei būtų dalyvavę bent 100 Seimo narių.

Labai svarbu atkreipti dėmesį, anot A. Syso, ir į tai, kad ši rezoliucija prieštarauja Europos Sąjungos politikai. Tuo labiau kad ir Lenkijos visuomenė labai įvairiai vertina ir net protestuoja prieš dabar valdžioje esančiųjų priimamus sprendimus.

Kita vertus, rezoliucija, parlamentaro teigimu, nedžiugina ir tuo, kad parama išreikšta iš esmės vienai partijai - Jaroslavo Kačinskio (Jaroslaw Kaczynski) vadovaujamai „Teisei ir teisingumui“ (TT). Parlamentaras tuo labai nesistebėjo, nes Rimos Baškienės, P. Urbšio, Ramūno Karbauskio ideologinės pozicijos yra artimos tam, kas dabar vyksta Lenkijoje. Sutarimas akivaizdus dėl abortų, šeimos klausimų, Bažnyčios įtakos priimant sprendimus. „Radikalų būčiau linkęs nepalaikyti“, - apibendrino A. Sysas.

Varšuvos universiteto politikos ekspertė R. Menkovska-Norkienė šią Seimo iniciatyvą įvertino gana skeptiškai. Anot jos, šį sprendimą lėmė ideologinis dabartinių Lietuvos ir Lenkijos valdžių artumas.

Pasaulio ekonomika, ypač Vokietijos ekonomika, su kuria labai susijusi Lenkija, šiuo metu auga. Ir tai dabartinė Lenkijos Vyriausybė sėkmingai išnaudoja.

Kalbėdama apie Lenkijoje vykdomas reformas mokslininkė pabrėžė, kad, nepaisant to, jog dabartinė Lenkijos vyriausybė įgyvendino kelias sėkmingas reformas, jomis labai žavėtis nereikėtų. Tai, kad Vyriausybei pavyko „paleisti“ kelias sėkmingas ekonomines ir socialines reformas, yra labai susiję su patogia pasaulio ekonomine konjunktūra.

„Pasaulio ekonomika, ypač Vokietijos ekonomika, su kuria labai susijusi Lenkija, šiuo metu auga. Ir tai dabartinė Lenkijos Vyriausybė sėkmingai išnaudoja“, - pabrėžė R. Menkovska-Norkienė.

Kartu Varšuvos universiteto mokslininkė pabrėžė, kad šią palankią ekonominę situaciją dabartinė valdžia išnaudoja ne tik socialinės gerovės kėlimo tikslams. Anot jos, J. Kačinskio kontroliuojama valdžia, naudodamasi padėtimi, siekia kuo labiau sustiprinti savo pozicijas, kad visų pirma laimėtų artėjančius rinkimus, ir, antra, kad sau palankia linkme pakreiptų Lenkijos politinę sistemą.

Šie Lenkijos valdžios siekiai natūraliai veda į konfliktą su ES todėl, svarsto R. Menkovska-Norkienė, šalies ekonominės situacijos negalėtume įvertinti kaip labai stabilios. Lenkijos konfrontacija su ES institucijomis ateityje gali turėti rimtų ekonominių pasekmių.

Vis dėlto, apibendrindama Lenkijos valdžios politiką teigė R. Menkovska-Norkienė, didžiausia grėsmė, šiuo metu kylanti Lenkijai, yra tai, kad politinė sistema suka autoritarizmo link.

Seime išsakytas liaupses Lenkijos politikai dėl žiniasklaidos R. Menkovska-Norkienė įvardijo kaip visišką nesusipratimą. Anot mokslininkės, Lenkijos valstybinė žiniasklaida yra visiškai priklausoma nuo politinės valdžios. Jos teigimu, nacionalinėje žiniasklaidoje J. Kačinskis, susilaukia tik panegirikos. Lenkams, teigė politikos ekspertė, yra sudaromas toks įspūdis, kad valdžia daro viską teisingai ir tik gerus dalykus. „Lietuvos visuomenė tikriausiai nebūtų labai entuziastinga jei, pavyzdžiui, Seimas nuspręstų Lietuvą orientuoti panašia linkme“, - samprotavo R. Menkovska-Norkienė.

Galiausiai politologė pabrėžė, kad Seimo priimtoje rezoliucijoje deklaruojama parama ir solidarizacija su Lenkija prieštarauja demokratiniams ir teisinės valstybės principams.

„Teismų reformos pagrindas yra absoliučiai nepriimtinas jokiai demokratinei sistemai. Jeigu ir šią reformą savo kalbomis palaiko Lietuvos Seimas, tai čia yra didžiulis nesusipratimas. Nieko bendro šis reformavimas su demokratija ir teisine valdžia neturi“, - kalbėjo R. Menkovska-Norkienė.

Politikos ekspertė aiškino, kad Teismų reformos įgyvendinimas kelia riziką, jog prieš valstybę bus panaudotas 7-asis ES straipsnis, pagal kurį gali būti įšaldyta valstybės teisė balsuoti ES Taryboje. Po trečiadienio EP balsavimo šios 7-ojo straipsnio procedūros aktyvavimo bus reikalaujama oficialiai.

R. Menkovska-Norkienė nebuvo labai optimistiška ir vertindama Seimo narių lūkesčius, kad rezoliucija gali prisidėti gerinant dvišalius santykius su Lenkija. Politologė pabrėžė, kad šia rezoliucija yra remiama konservatyvi ir ES dviprasmiškai vertinama J. Kačinskio proteguojama politika, o ne Lenkija ir jos visuomenė. Tad, akcentavo politologė, J. Kačinskiui oponuojančios jėgos į tokią Lietuvos teikiamą paramą žiūrės labai įtariai, nes tai parama „Teisei ir teisingumui“, bet ne Lenkijai. Didelė dalis lenkų visuomenės, anot mokslininkės, nors ir palaiko Vyriausybės ekonomines programas, tačiau nepritaria bei priešinasi reformoms, susijusioms su teismų pertvarka. Šiuo atžvilgiu šis palaikymas yra trumpalaikis politinis sprendimas.

Anot Varšuvos universiteto mokslininkės, prieš priimant rezoliuciją reikėjo labai nuodugniai apsvarstyti turinį ir įvertinti, kaip ES pažiūrės į šį Lietuvos aktą. „ES bendruomenė gali suprasti, kad Lietuva siekia atsistoti vienoje barikadų pusėje su Lenkija ir Vengrija. Tai labai rizikinga strategija“,- kalbėjo R. Menkovska-Norkienė. Taip pat mokslininkė pabrėžė, kad Lenkijos dabartinė valdžia nevertina Lietuvos taip, kad jai apsimokėtų rizikuoti savo reputacija Europos Sąjungoje.


Šiame straipsnyje: SeimasrezoliucijaLenkija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kur

Kur portretas
Blusiau kur tu lietuvoje matai morale ir dora jos net baznucioje jau senai nera mesk rukit zole gal praregesi

Blusius

Blusius portretas
Neleiskime mūsų tautai nutautėti. Aš už moralę ir dorą, o ne ES prider kultūrą.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių