Seimas nesutiko apriboti ministrų talkininkų skaičiaus

Seimas nesutiko apriboti ministrų politinio pasitikėjimo pagalbininkų skaičiaus, kaip siūlė konservatorius Jurgis Razma.

Už jo pataisas, kad Vyriausybė patvirtintų galimą maksimalų ministro politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičių, šią savaitę po pateikimo balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 16 ir susilaikė 29 parlamentarai. Projektas grąžintas iniciatoriui tobulinti.

J. Razma pristatydamas pataisas argumentavo, kad nereglamentuojat politinio pasitikėjimo pagalbininkų skaičiaus „kol kas tai vykdavo gana chaotiškai“.

„Palikime Vyriausybei tai išspręsti, kad visose ministerijose būtų kažkokia vieningesnė sistema. Dabar ir žiniasklaidoje skaitome, svarstoma, lyginama, kodėl vienas ministras apsieina su vienu ar dviem patarėjais, o kitas turi aštuonis“, – sakė konservatorius.

Prieš kalbėjęs „valstietis“ Povilas Urbšys teigė, jog „siūloma pataisa akivaizdžiai rodo, kad visiškai nepasitikima ministro kompetencija“.

„Jeigu jūs manote, kad Vyriausybė turi leistis iki tokio lygio, kad nustatytų etatus politinio pasitikėjimo pareigūnams, tada mes tikrai neįsivaizduojame, ką Vyriausybė turi daryti. Vyriausybė turi priimti strateginius sprendimus, kad išspręstų per dešimtmečiais susikaupusias problemas“, – P. Urbšys ragino pasitikėti ministrais ir atmesti projektą.

Opozicijos atstovo pataisa numatė, kad galimą maksimalų ministro politinio  pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičių tvirtintų Vyriausybė. Ministro politinio pasitikėjimo tarnautojai yra viceministrai, patarėjai, atstovas spaudai.

Anot J. Razmos, teikti tokią pataisą jį paskatino „žinios, kad šioje kadencijoje kai kurie ministrai  įsteigė gerokai daugiau politinio  (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų etatų negu ankstesnėse kadencijose“.

Pataisą jis registravo dienraščiui „Lietuvos žinios“ paskelbus, kad pagal įdarbintų artimiausių pagalbininkų skaičių išsiskiria sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos kabinetas, tuomet turėjęs 11 politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Vėliau iš pareigų pasitraukė viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė, dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijoje paskelbus jos pokalbio su parlamentaru Antanu Matulu išklotinę. Pokalbio metu viceministrė minėjo patyrusi netiesioginį ministro spaudimą konkurse į Valstybinės ligonių kasos direktoriaus postą.


Šiame straipsnyje: SeimasJurgis Razma

NAUJAUSI KOMENTARAI

Rimas

Rimas portretas
Kad atsisakyti ar sumazinti vardan lietuvos geroves seimui reikia tureti potencijos , kurios styprumas priklauso nuo visuomenes spaudimo

Beeeee

Beeeee portretas
O prieš rinkimus karbauckis žadėjo ne tik alkoholikų, bet ir seimūnų kiekį mažinti...

Joniene

Joniene portretas
Dar veltedziams reikia padejeju? O,dabar,ypac mokytojams negali SIUO metu kelti atlyginimu?? Taigi. Tegu sau,teisetvarkos pareigunams, taipogi kelia atlyginimus TIK PO geru metu,o ne dabar. Jiems labai sunku ??? "Nenusiperka nauju drabuziu" ? Tegu apsilanko HUMANOJ. Rupinkites savaja Lietuva,lietuviais,o ne padejejais,skudurais,saviskiais,savo... !
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių