- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos Seimas neišreiškė nepritarimo Jungtinių Tautų (JT) susitarimui dėl migracijos, parlamentas tik pabrėžė, kad tai nėra teisiškai įpareigojantis dokumentas.
Antradienį 73 Seimo nariams balsavus „už“, 21 buvus prieš ir 21 susilaikius priimta Seimo rezoliucija, neužkertanti kelio vidaus reikalų ministrui dalyvauti Maroke priimant JT susitarimą.
Rezoliucija Seimas konstatavo, kad Visuotinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos yra globalus susitarimas dėl migracijos traktavimo nuostatų, bet jis nėra teisiškai įpareigojantis dokumentas.
Rezoliucijoje teigiama, kad susitarimas nesukuria jokių teisinių pasekmių Lietuvos valstybei migracijos politikos srityje, taip pat nesukuria jokių naujų teisinių kategorijų ir nesiekia sukurti tarptautinės paprotinės teisės nuostatų.
Rusijos interesas ir tam tikrų radikalių jėgų interesas yra suskaldyti šitą Seimą ir pasiimti visus balsus sau. Suskaldyti Europą lygiai taip pat.
Taip pat pareiškiama, kad valstybės pačios pasirenka, kaip prisidėti prie minėto susitarimo įgyvendinimo.
Lietuvos Vyriausybei pasiūlyta pateikti vienašalę, o formuojantis bendraminčių grupei – daugiašalę deklaraciją, atitinkančią Seimo rezoliucijoje išdėstytas nuostatas.
„Šioje deklaracijoje yra siūloma dalyvauti procese, išsakyti tas raudonąsias linijas, ieškoti partnerių, kurie panašiai mąsto, ir bandyti tą procesą įtakoti mums naudinga linkme“, – pristatydamas rezoliucijos projektą sakė konservatorius Žygimantas Pavilionis.
Šiam rezoliucijos projektui labiausiai priešinosi kiti Seimo konservatoriai, siūlę savąjį dokumento variantą. Juo Vyriausybė būtų paraginta nedalyvauti JT susitarime dėl migracijos.
„Gerbiamas kolega, paaiškinkite man vieną dalyką, kodėl šitam globaliam migracijos paktui nepritaria Jungtinės Amerikos Valstijos, Izraelis, mūsų strateginiai sąjungininkai Lenkija, o pritaria Rusija? Ar nėra taip, kad Rusija suinteresuota tuo, kad didėtų migracijos srautai visame Vakarų pasaulyje, visoje Vakarų krikščioniškoje civilizacijoje, radikalizuotų mūsų Vakarų visuomenes?“ – kolegos klausė konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
„Tokios valstybės, kaip Amerika, ar Izraelis, ar Australija, jos turi pakankamai resursų, kad pačios valdytų tuos srautus. Mes nesame tokio dydžio valstybė, mums migracijos srautus valdyti reikėtų tam tikros pagalbos, kurią ir bando suteikti Jungtinės Tautos. Kodėl Rusija tai daro? Matote, Laurynai, Rusija daro labai daug prieštaringų dalykų. Visų pirma ji bombarduoja Sirijos kaimus, didina migracijos srautus. Tada, iš vienos pusės pritardama paktui, iš kitos pusės kursto jam nepritarimą, nes tikrasis Rusijos interesas ir tam tikrų radikalių jėgų interesas yra suskaldyti šitą Seimą ir pasiimti visus balsus sau. Suskaldyti Europą lygiai taip pat“, – atkirto Ž. Pavilionis.
Konservatorius Rimantas Dagys stebėjosi, kodėl reikia ginčytis dėl dokumento, kuris esą yra neįpareigojantis.
„Kolegos, antras kartas šios valstybės istorijoje Seime, kada mes svarstome dokumentą, kuris net nėra išverstas į lietuvių kalbą. Tai yra komitetas svarstė, mokėjo, nemokėjo kas šį dokumentą 38 puslapių neskaitydami jo, tik pasitikėdami tai, ką kalbėjo užsienio reikalų ministras, kuris dvejus metus sėkmingai slėpė nuo Seimo, kad vyksta derybos Jungtinėse Tautose šiuo klausimu. Nė vienas komitetas nebuvo apie tai informuotas. Čia jau yra grubiausias pažeidimas“, – kalbėjo konservatorius Audronius Ažubalis.
Anot jo, dalyvaudama JT susitarime dėl migracijos Lietuva bus įtraukta į „neaiškų, prieštaringą, formatą“.
„Taip, ten rašoma, kad sutartis yra teisiškai neįpareigojanti, tačiau po to 24 kartus, 24 kartus yra rašoma: mes įsipareigojame ir konkrečios kiekvienos priemonės… Kiekvienos priemonės tekste yra tas parašyta (…), tai reiškia – mes įsipareigojame“, – teiginius apie neįpareigojantį dokumentą neigė A. Ažubalis.
Valdančiųjų „valstiečių“ frakcijai priklausantis Naglis Puteikis nuogąstavo, kad JT susitarimas gali atverti kelius pabėgėliams į Europą, taip pat ir į Lietuvą. Anot jo, dabar „arabus nuo atvykimo į Lietuvą“ sulaiko tik šaltis, bet jeigu bus padidintos išmokos jiems, joks šaltis jų nebesulaikys.
Pasaulinis susitarimas dėl migracijos, kurio galutinis tekstas buvo suderintas liepos mėnesį po pusantrų metų trukusių derybų, turi būti priimtas per konferenciją Maroke gruodžio 10–11 dienomis.
Jame numatyti 23 tikslai siekiant atverti kelią legaliai migracijai ir geriau tvarkyti migracijos srautus, migrantų skaičiui visame pasaulyje padidėjus iki 250 mln. – 3 proc. visų Žemės gyventojų.
Paktui nepritaria JAV, Lenkija, Vengrija, Slovakija, Čekija, Šveicarija, Austrija, kt.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
Prezidento posto siekiantis I. Vėgėlė VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto siekiančio Igno Vėgėlės atstovai ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
V. Bakas: Seimo komisijos narių klausimai sukėlė tarnybų vadovų isteriją
Seimo tyrimas dėl buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno pateiktos informacijos apie žvalgybos tarnybos galbūt atliktą paslaugą kandidatui į prezidentus Gitanui Nausėdai ir tyrėjų klausimai sukėlė tirtų institucijų vadovų isteri...
-
STT nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje17
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. ...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
Nepavyko išrinkti naujo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko4
Opozicijos atstovams nedalyvavus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje, o Laisvės partijos frakcijos nariui Vytautui Mitalui nebalsavus, ketvirtadienį nepavyko išrinkti naujo pirmininko. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis9
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
G. Kniukšta traukiasi iš prezidento rinkimų2
Gintautas Kniukšta nedalyvaus šalies prezidento rinkimuose. ...
-
Premjerė teigė norinti pamatyti įslaptintą Seimo komisijos medžiagą2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad prieš apsispręsdama, ar palaikyti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadas, norėtų susipažinti su jos surinkta, bet įslaptinta medžiaga. ...